Mažosios bendrijos, įsikūrusios Kelmės rajone, tačiau faktiškai veikusios Vilniuje, direktorius į pareigūnų akiratį pakliuvo, kadangi vykdydamas mažmeninę prekybą internetu, nuo pat įkūrimo apgaulingai tvarkė mažosios bendrijos buhalteriją. Jaunas įmonės savininkas nuo pareigūnų paslėpė dokumentus, parodančius, kur buvo panaudota per 328 tūkst. eurų įmonės lėšų. Paslėpti taip pat buvo ir apskaitos registrai, kiti apskaitos dokumentai.
Siekdamas išsisukti nuo galimų kaltinimų bei atsakomybės, mažosios bendrijos vadovas sugalvojo panaudoti pareigūnams gerai žinomą schemą – atsikratyti įmonės, imituojant jos perleidimą asocialiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad mažosios bendrijos pardavimo sandoris buvo fiktyvus, nes realiai joks bendrijai priklausantis turtas ar buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti naujajam vadovui. Tyrėjų duomenimis, naujasis vadovas priklausė socialiai pažeidžiamai grupei, niekur nedirbo, turėjo problemų su teisėsauga bei priklausomybių, be to – nė neketino vadovauti įmonei.
Įtarimai pareikšti mažosios bendrijos vadovui, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tyrimą organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros II baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė. Surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Griežčiausia gresianti bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.