Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Tomo Apivalos baudžiamąją bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurioje įtarimai pateikti dėl vyro elgesio 2013 metais prie Seimo. Bylos duomenimis, tų metų gegužės 12 dieną vyras metaliniu raktu daužė Seimo pastato sieną.
Po poros mėnesių, liepos 14 dieną, jis vėl grįžo prie Seimo ir į polietileninį krepšiu įdėtu svarmeniu daužė Seimo pastato kolonas. Vilniečio veiksmai užfiksuoti vaizdo kameromis.
Jis kalba apie blogą visuomenės santvarką, kad kalti politikai, įvairūs teisėjai. Jis mano, kad reikia pertvarkyti, todėl ir jo veiksmai nukreipti į šias struktūras.
Seimo kanceliarija dėl šių įvykių patyrė daugiau nei 150 eurų turtinę žalą, nes po vyro veiksmų teko atlikti remontą. Seimo kanceliarija byloje pareiškė civilinį ieškinį.
Prokuratūra teismui bylą perdavė dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – priverčiamo gydymo paskyrimo psichiatrijos ligoninėje. Ekspertai nustatė, kad 33 metų vyras serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, todėl negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.
Psichiatrijos ekspertai nerekomendavo kaltinamajam dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose, todėl vyras į teismo posėdį apylinkės teisme nebuvo atvežtas. Kaltinamojo interesams atstovavo advokatas.
Teismo psichiatrijos ekspertas Irmantas Ramanauskas sakė, kad patvirtina savo išvadą dėl kaltinamojo sveikatos būklės.
Ekspertas pripažino, kad tai jau ne pirmoji jo ekspertizė šiam asmeniui.
„Abejočiau, kad jo sveikatos būklė būtų taip pagerėjusi. Greičiausiai visą likusį gyvenimą teks kovoti, svarbu tikslingas ilgalaikis gydymas. Rokiškio ligoninėje bent šešis mėnesius, ten bus ilgalaikis kontroliuojamas gydymas, bus ženkliai geresnis, nei trumpas hospitalizavimas“, – aiškino ekspertas.
Teisėja Viktorija Šelmienė klausė eksperto, kodėl kaltinamojo veiksmai nukreipti į aukščiausias valstybės institucijas, ar žmogus jas renkasi tikslingai.
„Jis kalba apie blogą visuomenės santvarką, kad kalti politikai, įvairūs teisėjai. Jis mano, kad reikia pertvarkyti, todėl ir jo veiksmai nukreipti į šias struktūras. Jis mano, kad reikia atsisakyti pinigų, tai – kliedesiniai samprotavimai, kurie nulemia kliedesinius veiksmus, reformatorystės kliedesiai – bloga pati santvarka, galiojantys įstatymai“, – sakė ekspertas I.Ramanauskas.
Teisėja stebėjosi, kad sunkiai sergantis asmuo skiria Seimą, Prezidentūrą, teismus vieną nuo kito. Ekspertas tai aiškino intelektu, be to, kai kurių sergančiųjų veiksmai būna nukreipti į skirtingą aplinką – neadekvačiai vertinami artimieji, praeiviai.
„Jis gal nėra kritiškas savo ligai, nepaiso rekomendacijų, drįsčiau teigti, kad galbūt nevartoja vaistų. Neabejoju, kad jam Rokiškyje bus skirtas medikamentinis gydymas, jis privalės vartoti vaistus, ir tai leis tikėtis pokyčių. Mano nuomonė viena – ambulatorinis gydymas buvo nepakankamas ir periodinis gydymas ligoninėse nedavė rezultato“, – sakė ekspertas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimo dėl priverčiamojo gydymo nepriėmė ir bylos nagrinėjimą tęs spalio 15 dieną. Tądien planuojama apklausti du liudytojus ir kaltinamojo motiną.
Vyro lagamine, kurį jis balandžio 15 dieną atsinešė prie Prezidentūros, sprogmenų nerasta, jame buvo tušti buteliai. Įtariamasis sulaikytas panaudojus elektrošoką. Dėl vyro skelbtų grasinimų policija tądien buvo aptvėrusi teritoriją aplink Prezidentūrą Vilniaus centre, jos darbuotojai pareigūnų raginimu paliko darbo vietas. Kai buvo gautas pranešimas, prezidentė buvo išvykusi iš Prezidentūros. Byla dėl šio įvykio dar nepasiekė teismo.