2012 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atmetė Vilniaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo Laisvūno Jurio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas konstatavo, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, palaiko santykius su artimaisiais, ne kartą buvo skatintas, charakterizuojamas teigiamai, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, dirba, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, taip pat į visą aplinkybių visumą. Vertindamas lygtinio paleidimo galimybę, teismas vertina, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir paskirtos bausmės tikslai, kurie teikia pagrindą išvadai, ar asmuo gali būti taisomas toliau neizoliuotas nuo visuomenės.
Laisvūnas Jurys |
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje tarp išvardintų bausmės paskirčių nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Teismo manymu, nors Laisvūnas Jurys atliko daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, minėtas bausmės tikslas dar nėra pasiektas. O jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir tai, kad ankstesnių teistumų metu jam buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas parodo, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nesuteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad Laisvūnas Jurys gali būti taisomas jo neizoliuojant nuo visuomenės.
Nutartis per penkias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, pažymima teisėjo padėjėjos Rūtos Trimailovienės pirmadienį paviešintame pranešime.