Prieš teismą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais stos Jurbarko gyventojas

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. kovo mėnesį, gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento pranešimą, kad tarnybos darbuotojams atlikus neplaninį patikrinimą, buvo nustatytas galimai žiaurus elgesys su gyvūnais. Kaip įtariama, vyro laikomiems šunims buvo pažeistos balso stygos. 2022 m. kovo mėnesį buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu, o tyrimą – sustabdyti, nenustačius asmens, padariusio nusikalstamą veiką.

Po daugiau nei dvejų metų – Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras nutarė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, atsiradus galimybei atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Remiantis tyrimo metu surinktų duomenų visuma, šunims atliktos veterinarinės chirurginės procedūros siekiant pakeisti gyvūnų fiziologines funkcijas, kad šie nelotų, necyptų, neskleistų pašalinio garso. Pagal įstatymą, tokio pobūdžio veterinarinės procedūros atliekamos tik veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, tačiau šiuo atveju, gydytojo nurodyto sprendimo pašalinti balso stygų nebuvo. Kaip įtariama, kaltinamojo sudarytos sąlygos atlikti veterinarines procedūras negrįžtamai suluošino gyvūnus. Iš kaltinamojo patikrinimo metu paimti 26 šunys, iš kurių, kaip nustatyta, 10 šunų suluošinti. Šiuo metu, gyvūnai perduoti laikinajai globai Viešajai įstaigai „Būk mano draugas“.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Suluošintus šuniukus priglaudę globėjai teigė, kad prireikė ir laiko, ir pastangų numalšinti gyvūnų traumas.

Baudžiamosios bylos duomenimis, Vakarų Škotijos terjerų bei pudelių jaunikliams buvo atliktas DNR tyrimas, skirtas palyginti jauniklių ir suaugusių šunų DNR, tam kad būtų nustatytas giminystės ryšys. Atlikus tyrimą ir gavus rezultatus nustatyta, kad šuneliai saistomi giminystės ryšiais, todėl prokuratūra priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

„Pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamoji atsakomybė kyla net ir tada, kai asmuo pats tiesiogiai veiksmų neatlieka, bet sudaro sąlygas atlikti tokius veiksmus, kaip procedūras, kuriomis siekiama pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, jeigu gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, ir tai yra vertinama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais arba jų kankinimas“, – sako ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas.

Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta. Už šios nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Baudžiamoji byla perduota Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.