Prieš teismą stoję bajorai įrodė, kad nesukčiavo ir negadino Trakų Vokės dvaro

Paskelbtas nuosprendis Bajorų sąjungos byloje. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir didelę istorinę reikšmę turinčio pastato sugadinimu kaltintus du Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narius – Joną Ragauską ir Modestą Petkevičių, pirmosios instancijos teismas išteisino.
J.Ragauskas tikina neprieštaraujantis, kad Trakų Vokės dvare atsirastų vietos ir komercinei veiklai, svarbu rasti galimybių prikelti jį naujam gyvenimui.
Jonas Ragauskas prie Trakų Vokės dvaro. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį paskelbė nuosprendį vadinamojoje bajorų sąjungos byloje. Abu kaltinamuosius teismas išteisino dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, apgaule įgyto svetimo turto bei sugadintų kultūrinių vertybių, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

226 793 eurų ir 38 529 eurų dydžio civilinius ieškinius teismas paliko nenagrinėtus. 

VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktą civilinį 226 793 eurų dydžio ieškinį ir Kultūros paveldo departamento 38 529 eurų dydžio civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtus. 

Teismas išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad vienas iš sukčiavimo nusikalstamos veikos būtinųjų požymių yra turto nukreipimas savo ar kito asmens naudai. Kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas 242 642 eurų vertės svetimo turto įgijimas apgaule iš Norvegijos Karalystės finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės biudžeto už neatliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas bei tariamai apmokėtus antrojo etapo darbus Trakų Vokės dvaro rūmų remonto darbuose.

Paramos gavėjas, kurio naudai, pasak kaltinamojo akto, įgytas svetimas turtas, yra Asociacija Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS). Tačiau nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyti jokie konkretūs veiksmai, kurie būtų suteikę paramos gavėjui turtinę naudą. 

Byloje nepateikti ir įrodymai, kad turtas nuosavybės teise būtų perėjęs LBKS, nes Trakų Vokės dvaro rūmai nuo pat projekto pradžios iki jo pabaigos buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė, o projektą įgyvendinus, nuo 2011-ųjų lapkričio 4 dienos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Teismas daro išvadą, kad projekto lėšos dėl rūmų remonto ir pritaikymo visuomenės reikmėms buvo investuotos į Lietuvos valstybės valdomą turtą ir yra vertinamos kaip esamo valstybės turto pagerinimas. Šiuo atveju lėšos buvo ir liko valstybės nuosavybe, jos buvo panaudotos valstybei priklausančiam turtui. Nėra įrodymų, kad kaltinamieji ar LBKS būtų gavę kokią nors turtinę naudą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų