Šioje baudžiamojoje byloje įvairūs su piktnaudžiavimu susiję kaltinimai buvo pateikti 9 fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui.
Bylos duomenimis, vieno iš Radviliškio miesto kultūros centro pastatų rekonstrukcijos bei Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų konkursus 2011 m. laimėjo finansinių problemų turėjusi uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcininkai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas buvo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, turėję kontroliuoti šį juridinį asmenį.
Nustatyta, kad minėtų objektų rekonstrukcijos bei restauravimo dokumentuose kaip įvykdyti buvo nurodyti darbai už bendrą 340 tūkst. Lt (beveik 100 tūkst. eur) sumą, kurią Radviliškio rajono savivaldybė dalimis pervedė į bendrovės sąskaitą remdamasi šiais dokumentais, tačiau tuo metu dokumentuose nurodyti darbai dar nebuvo atlikti, nes bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų jiems vykdyti.
Praėjusių metų spalį Šiaulių apygardos teismas kaltais pripažino ir nuteisė rekonstrukcijos darbus atlikusios įmonės akcininką ir tuo pačiu buvusį Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį A.Juodį, kaip juridinį asmenį – rekonstrukciją atlikusią įmonę bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju specialistu dirbusį R.E.
Keli nusikalstamų veikų padarymu kaltinti asmenys, prisipažinę padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šioje byloje kai kurie kaltinamieji, tarp kurių ir Radviliškio rajono meras A Čepononis, teismo buvo išteisinti.
Nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo sprendimu, prokuratūra jį apskundė apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas šių metų gegužės 15 d. pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė ir išteisino A.Juodį, juridinį asmenį ir R.E. dėl piktnaudžiavimo, motyvuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas dėl dokumentų klastojimo nuteistuosius atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, šią nusikalstamą veiką įvertinęs kaip mažareikšmę.
Generalinės prokuratūros prokurorai, išnagrinėję Lietuvos Apeliacinio teismo priimto nuosprendžio motyvus, apskundė nuosprendį kasacine tvarka.
Prokurorų nuomone, teismas pernelyg formaliai įvertino kaltinamųjų veiksmus klastojant dokumentus ir pripažino juos kaip mažareikšmius. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ši nusikalstama veika galėjo asmenims, institucijoms ir valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius.
Dokumentų klastojimo metu nebuvo jokios patikimos garantijos, kad dokumentuose numatyti restauravimo ir rekonstravimo darbai bus iš tikrųjų atlikti, nes juos atlikusiai įmonei nuolat kildavo sunkumų su apyvartinėmis lėšomis.
Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas lakoniškai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas A.Čepononį dėl piktnaudžiavimo ir kurstymo suklastoti dokumentus išteisino, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Prokuratūros nuomone, tai, kad A.Čepononis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu ėjo aukštas, atsakingas ir įtakingas Radviliškio rajono savivaldybės mero pareigas, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą ir padarė didelę žalą valstybei ir Radviliškio rajono savivaldybei.
Pirmosios instancijos teismas A.Čepononį išteisino nusprendęs, kad operatyvinių priemonių naudojimas mero atžvilgiu buvo sankcionuotas netinkamai, todėl vykdant šias priemones byloje surinkti duomenys nepripažinti įrodymais.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje operatyviniai veiksmai buvo atliekami pagal teismo nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti prokurorų teikimai dėl operatyvinių veiksmų vykdymo.
Remiantis šių nutarčių duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, visi operatyvinio tyrimo metu vykdyti veiksmai, prokurorų nuomone, buvo teisėti ir jų metu gauti duomenys turėtų būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais.
Prokuratūra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, praneša Generalinė prokuratūra.
