Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Utenos rajone registruotos individualios įmonės savininkas savo sutuoktinės naudai apgaulės būdu įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 113470,37 litų svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.
Pernai sausio mėnesio pradžioje individualios įmonės savininkas susitarė su nėščia žmona dėl to, kaip būtų galima gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Buvo nutarta, kad sutuoktinė bus fiktyviai priimta eiti vyriausiosios vadybininkės pareigas jo vadovaujamoje individualioje įmonėje. Tokiu būdu į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą bus galima įrašyti neteisingus duomenis apie per tris mėnesius gautus 21300 litų pajamų.
Toks pranešimas buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui. Tuomet sutuoktinė, gavusi pažymėjimą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, pateikė jį „Sodros“ skyriui dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo, nors ir žinojo, kad ji realiai nedirba, neturi ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų reikalaujamo pastarųjų 12 mėnesių laikotarpio ne trumpesnio kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažo.
J. A. taip pat įtariamas apgaulingai tvarkęs individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
„Perduota nagrinėti teismui aktualia mūsų dienų tema ir didelį visuomenės susidomėjimą sukėlusi byla parodė, kad suklastoti dokumentai sukčiavusiam individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktinei padėjo apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės valstybinio socialinio draudimo lėšas. Ne tik ši byla, bet ir dar keletas kitų mūsų apylinkės prokurorų kontroliuojamų ir Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atliekamų ikiteisminių tyrimų, atskleidė, kad sukčiautojai, nepaisydami sunkmetį išgyvenančios valstybės problemų, taip ir taikosi pasiglemžti valstybinio socialinio draudimo lėšas.Reikia pripažinti, kad dabar jau pakeisti įstatymai dar visai neseniai buvo suteikę palankių galimybių tokiems gudragalviams, linkusiems pasipelnyti valstybės sąskaita,“ – teigia Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas.
Ikiteisminį tyrimą organizavęs, kontroliavęs ir jam vadovavęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dubrava, įvertinęs surinktus duomenis, teigia, kad padariytose nusikalstamose veikose yra požymių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyriaus pareigūnai, jam vadovavo, kontroliavo ir organizavo Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorai.
Šioje byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 35584,30 Lt dydžio civilinis ieškinys.
Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas. Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, gali būti nubaustas laisvė atėmimu iki aštuonerių metų.
