Prokurorai nepalieka ramybėje žlugusį „Snorą“ prižiūrėjusio Kazimiero Ramono

Generalinės prokuratūros prokurorai, išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. priimto nuosprendžio motyvus, kuriais buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas išteisintas dėl piktnaudžiavimo (Baudžiamojo kodekso 228 str.), apskundė nuosprendį kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų nuomone, išteisinamasis nuosprendis K.Ramonui yra priimtas nepagrįstai. Buvęs Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius kaltintas, kad sudarė galimybę bankui „Snoras“ ilgą laiką slėpti nuo Lietuvos banko tikrąją turto, esančio Šveicarijos Konfederacijos bankuose, priklausomybę.

Dėl to nebuvo laiku nustatyta tikroji banko „Snoras“ finansinė būklė – jog yra reali grėsmė, kad bankas „Snoras“ yra nemokus ir nesugebės vykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų. Tokiais veiksmais Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos banko institucijai, sumenkino valstybės tarnautojo autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

2014 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K.Ramonas buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam skirta 7 530 eurų bauda. Vilniaus apygardos teismas 2015 metais atmetė K.Ramono apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2016 m. panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teisme bylą apeliacine tvarka nagrinėjant antrą kartą, 2017 m. gruodžio 28 d. teisėjų kolegija išteisino K.Ramoną dėl piktnaudžiavimo.

Prokuratūros kasaciniu skundu prašoma panaikinti 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.