Vilniaus miesto apylinkės teismas J.Kozubovskį išteisino lapkričio 13 dieną.
Nuosprendį per 20 dienų buvo galima skųsti Vilniaus apygardos teismui. Prokuroras Dainius Baraniūnas žurnalistams tuomet sakė, kad dėl apeliacinio skundo apsispręs įsigilinęs į teismo nuosprendžio motyvus.
Nesutikdamas su nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytais teismo motyvais, išteisintasis šį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas pakeisti nuosprendžio aprašomosios dalies motyvus. J.Kozubovskio apeliacinis skundas apylinkės teisme buvo gautas gruodžio 1 dieną – nepraleidus apeliacinio skundo padavimo termino.
Nuosprendis apskųstas, termino nepraleidau. Skundą padaviau paskutinę dieną. (..) Gal kokių formalumų apylinkė nesutvarkė, skundas tikrai paduotas.
Gruodžio 4 dieną baudžiamoji byla kartu su išteisintojo apeliaciniu skundu buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Po trijų dienų Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas. Prokuroras D.Baraniūnas juo prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį – skirti 11,4 tūkst. eurų baudą bei konfiskuoti turto už 10 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad skundimo terminas baigėsi gruodžio 3 dieną.
„Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, o apylinkės teismas, priimdamas šį skundą, nepagrįstai registravimo prokuratūroje datą prilygino apeliacinio skundo išsiuntimo datai“, – paskelbė teismas, pažymėdamas, kad prokuroro skundas apylinkės teisme gautas tik gruodžio 7-ąją.
Teisėjos Leonardos Gurevičienės nutartyje sakoma, kad kad nei voko, nei kitų duomenų, patvirtinančių, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas laiku, byloje nėra. Tai pat nėra duomenų, kad prokuroras būtų pateikęs nuosprendį priėmusiam teismui prašymą dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, kuriame būtų nurodęs priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas ir apylinkės teismas tokį prašymą būtų tenkinęs.
Teisėja dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų J.Kozubovskio bylą kartu su apeliaciniais skundais grąžino apylinkės teismui, kad įstatymo nustatyta tvarka ji tinkamai būtų parengta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
J.Kozubovskio byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Generalinės prokuratūros prokuroras D.Baraniūnas BNS neigė, kad praleido terminą.
„Nuosprendis apskųstas, termino nepraleidau. Skundą padaviau paskutinę dieną. (..) Gal kokių formalumų apylinkė nesutvarkė, skundas tikrai paduotas“, – BNS sakė D.Baraniūnas. Jis sakė nepamenantis, kokią būtent dieną padavė skundą J.Kozubovskio byloje.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.
Pasak FNTT, įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
J.Kozubovskis teisėtomis pajamomis esą negalėjo pagrįsti 1,45 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto – 2008 metais įsigytų žemės sklypų Vilniaus mieste. Įtariama, kad jis neteisėtai praturtėjo panaudodamas nusikalstamos kilmės pinigines lėšas.
Prokuroro duomenimis, J.Kozubovskis pirko butą Vilniuje, Gynėjų gatvėje, sklypų įvairiose miesto vietose, 2008 metais jis Vilniuje įsigijo milijoninės vertės sklypą, už kurį sumokėjo atsiskaitydamas su pardavėju grynaisiais litais ir eurais.
J.Kozubovskis anksčiau buvo teisiamas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais.
Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad jis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J.Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.
J.Kozubovskio byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą K.Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio iš advokato, tačiau pernai spalį šis tyrimas nutrauktas. Prokuratūra konstatavo, kad K.Jucevičius su kyšiais nesusijęs. Be to, prokuratūra FNTT vadovą ir jo pavaduotoją pripažino nukentėjusiais, nes jie buvo neteisėtai paslapčia sekami.
