Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvusi Seimo nario patarėja Ana Ancevič pripažinta kalta dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, rašoma prokuratūros pranešime.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų praėjusių metų gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu A.Ancevičbuvo pripažinta kalta dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, jai buvo skirta galutinė 4000 eurų bauda.
Šių metų sausio 4 d. teisme buvo gautas kaltinamosios ir už ją laiduojančio asmens prašymas atleisti A.Ancevič nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas vasario 5 d. konstatavo, kad praėjusių metų spalio 11 d., vykstant Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimams, A.Ancevič, turėdama tikslą papirkti asmenis, už atlygį pasiūlė 4 vyrams balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – krikčioniškų šeimų sąjungą „LLRA-KŠS“.
Pirmosios instancijos teismas A.Ancevič pripažino kalta pagal Baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d. (Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise), atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas buvusią Seimo nario patarėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai taikė būtinąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas, t. y. nuostatas, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji savo kaltę pripažino, tačiau, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nors visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamo veikos, tačiau nėra jam tapatus.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad kaltinamosios pareiškimai dėl gailėjimosi yra nulemti asmeninių interesų bei galimos grėsmės prarasti darbą, o tai leidžia pagrįstai abejoti jos nuoširdumu. Jo nuomone, anksčiau dirbusi Seimo nario patarėja, kaltinamoji negalėjo nesuvokti nusikalstamos veikos padarymo pasekmių.
Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad A.Ancevič veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau prokuroras atkreipė dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, kad dar keletą dienų iki rinkimų kaltinamoji tarėsi ir dėl nuvežimo į rinkimų vietą, ir dėl to, už ką reikia balsuoti.
Prokuroro nuomone, tokia situacija, kai kaltininkas išvengia bet kokių realių teisinių pasekmių, ne tik formuoja nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir neužtiktina nusikalstamų veikų prevencijos.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį, A.Ancevič pripažinti kalta dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir skirti jai galutinę 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą.
