Gavus ir išsamiai išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį dėl nuteistojo Henriko Daktaro, atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, Vilniaus apylinkės prokuratūra priėmė sprendimą teikti Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą ir prašyti minėtą nutartį naikinti.
Suprantu, kad visuomenė, ką tik girdėjusi apie tai, jog prokuratūra neprieštarauja tokiam nuteistojo prašymui, spendimą teikti šį apeliacinį skundą gali vertinti dvejopai. Tačiau toks sprendimas yra būtinas, – teigia prokuroras E.Papučka.
Be kitų argumentų, kurie išdėstyti prokuratūros apeliaciniame skunde, Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka pabrėžia, kad iš šio teismo posėdžių protokolų bei kitų duomenų darytina išvada, jog nuteistasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes jo prisipažinimas paremtas tik įsiteisėjusių teismų nuosprendžiais.
Prokuroro vertinimu toks nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir neleidžia manyti,kad nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, padarė išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir gailisi. Pažymėtina, kad nuteistasis neatlygino ir net nepradėjo atlyginti padarytą žalą, rašoma penktadienį Generalinės prokuratūros atstovų paviešintame pranešime.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad vertinant nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais, specialistų išvadas dėl pakartotinio smurtinio elgesio rizikos ir jų pateiktas rekomendacijas, šiuo metu nuteistajam H.Daktarui paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose gali būti nesaugus tiek jam pačiam, tiek kitiems nuteistiesiems.
„Suprantu, kad visuomenė, ką tik girdėjusi apie tai, jog prokuratūra neprieštarauja tokiam nuteistojo prašymui, spendimą teikti šį apeliacinį skundą gali vertinti dvejopai. Tačiau įvertinęs duomenų visumą, kaip aukštesnysis prokuroras, esu įsitikinęs, kad vadovaujantis visų pirma teisėtais visuomenės interesais, toks sprendimas yra būtinas“, – GP pranešime cituojamas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas E.Papučka.
Lietuvos teisės aktai numato minimalų 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo laiką kalėjime, po kurio, nuteistasis gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus, bet tik tuo atveju, jei atitinka tris būtinas sąlygas: nuteistasis turi būti atlikęs ne mažiau kaip dešimt pirmųjų laisvės atėmimo iki gyvosios galvos metų kalėjime; jo elgesys bausmės atlikimo metu turi būti nepriekaištingas; nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme asmenų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą turi atitikti saugumo reikalavimus, t. y. tokio asmens perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus neturi kelti grėsmės nei perkeliamo, nei kitų nuteistųjų saugumui.
Atsižvelgiant į visus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, daroma išvada, kad nuteistajam H.Daktarui paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė ir šiuo metu jau yra saugu sušvelninti jam paskirtos bausmės režimo sąlygas.
