Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroro Justo Lauciaus skundą ir panaikino Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo trukdymo prokuroro veiklai ir valstybės tarnautojo įžeidimo.
2010 metų liepos 21 dieną prokuroras J.Laucius pateikė generaliniam prokurorui tarnybinį pranešimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Jame prokuroras nurodė, kad š.m. liepos 20 dieną Vilniaus apygardos teisme dalyvavo teismo posėdyje dėl suėmimo termino pratęsimo Eglei Kusaitei. Prieš teismo posėdį, teismo posėdžio metu ir po jo kai kurie teismo posėdžių salėje dalyvavę asmenys prokurorą Justą Laucių išvadino „KGBistu“, „rusų pakaliku“, suimtajai E.Kusaitei pareiškus, kad buvo mušama – „budeliu“, buvo reikalaujama prokuroro pasiaiškinti, kodėl buvo kankinama įtariamoji E.Kusaitė, buvo šaukiama, kad jis „degs pragare“. Teismo posėdžio metu, kuomet buvo garsinamas prokuroro prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, jis nuolat buvo pertraukinėjamas šaukiant, „ar tu tiki, ką kalbi“, „nesąmonės“ ir t.t.
Š.m. rugsėjo 3 dieną Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuodamas, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes šiame teismo posėdyje dalyvavusių asmenų veiksmai yra laikytini teismo posėdžio tvarkos pažeidimais, už kuriuos galėjo būti taikomos procesinės prievartos priemonės.
Prokuroras J.Laucius tokį nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teismas, naikindamas prokuroro nutarimą, pažymėjo, kad pateiktos medžiagos ir pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių analizė leidžia pagrįstai teigti, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis abstraktaus ir formalaus pobūdžio teiginiais. Teismo nuomone, vien tik iš pareiškėjo gautų duomenų negalima patikimai spręsti, ar buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, ar ne. Nagrinėjamuoju atveju teismas nekonstatuoja pareiškėjo tarnybiniame pranešime bei skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių buvimo, tačiau mano, jog Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatyta tvarka neištyrus pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, iš anksto daryti išvadą, jog posėdyje dalyvavusių asmenų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, negalima.
„Tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga. Tik ikiteisminio tyrimo metu BPK nustatyta tvarka surinkus ir įvertinus informaciją, galima nuspręsti, ar ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduota teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas“, – rašoma teismo nutartyje.
Ši nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui, pažymima teismo atstovo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Audrio Kutrevičiaus pirmadienį išplatintame pranešime.
