Teismas baigė įrodymų tyrimą, o valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras „agurkinių“ „įžymybei“ Sauliui Velečkai bei kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams pasiūlė pakankamai griežtas bausmes. Po pertraukos spalio pabaigoje vyksiančiame teismo posėdyje prasidės kaltinamųjų ir jų gynėjų baigiamosios kalbos. Manoma, kad teismo sprendimas šioje garsioje Kauno gangsterių pasaulio atstovų byloje bus paskelbtas dar iki šių metų pabaigos.
„Stilioviausi“ gangsteriai, pralenkę „daktarus“
Kai kuriuose sluoksniuose „agurkiniai“ yra vadinami jau iki gyvos galvos nuteisto kito liūdnai pagarsėjusio kauniečio Henriko Daktaro bei kitų „daktarų“ gaujos vyrų įpėdiniais. Gana įdomūs ir tam tikrų pamąstymų verti sutapimai: „daktarų“ ir „agurkinių“ gaujų bylų procesai vyko to paties Klaipėdos apygardos teismo rūmuose, H.Daktaro ir Sauliaus Velečkos, pravarde Agurkas, interesus teismo procesuose atstovauja tas pats advokatas Kristupas Ašmys.
Tačiau jie savo nusikalstamos veiklos mastais, išradingumu, šiuolaikiškumu gerokai nustelbė senosios Vilijampolės kriminalinio pasaulio veteranus. Ir ne tik juos, bet ir savo nuožmiausiais konkurentais laikytus „kamuolinius“. „Daktarai“ absoliučiai pasenusios ir praeitos epochos veikėjai, o bent kiek jiems bandę prilygti „kamuoliniai“ tėra eiliniai chuliganai, kurie greičiau sužalos niekuo dėtą žmogų nei sugebės prasukti rimtus, milijonų eurų pelną atnešančius juodžiausius darbus. „Agurkiniai“ buvo tarsi lietuviškojo „Gomorra” (plačiai pasaulyje pasižymėjusio italų nusikalstamo sindikato) klano lyderiai. Juk apie juos šneka ne tik mūsiškiai, bet ir Skandinavijos žurnalistai“, – taip plačiai žinomos kauniečių grupuotės narius apibūdino vienas neblogai mūsiškių gangsterių pasaulio užkulisiuose besiorientuojantis, tačiau anonimu panoręs išlikti žurnalisto šaltinis.
Sakyčiau, su tokiais apibūdinimais negalima nesutikti. Kadangi „agurkinių“ gaujos vyrai dėl savo jau senokai žinomo pomėgio rengtis brendinių vardų drabužiais, pirkti išskirtinės modifikacijos, prestižinių markių automobilius, statytis modernios architektūros būstus, važinėtis šarvuotais limuzinais, lydimiems apsaugos darbuotojų ar meilės romanais su „Olialia” merginomis bei kitaip demonstruoti išskirtinę prabangą jau seniai tarp žurnalistų ir kitų specialistų yra vadinami pačiais „stilioviausiais“ gangsteriais visoje nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje istorijoje.
Pasiūlė įkalinti ilgiems metams
Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdzislavas Tuliševskis savo baigiamojoje kalboje prašė teismo Agurkinių lyderiu vadinamam S.Velečkai, pravarde Agurkas, paskirti 20 metų nelaisvės bausmę.
Tokios pačios ilgai trunkančios nelaisvės bausmės prokuroras prašė ir kitam „agurkinių“ veikėjui Dariui Petkauskui. Tuo tarpu jo broliui Audriui Petkauskui – 19 metų ir 6 mėn. Ne ką mažiau svarbesnes pozicijai kriminalinėje organizacijoje užėmusiems kitiems vyrams pasiūlytos kiek švelnesnės bausmės: Norbertui Tučkui – 19 m. 3 mėn., o Tadui Petrošiui – 17 m. 6 mėn.
Visi šie asmenys yra vadinamieji pagrindine gaujos penkeriuke, todėl visi jie yra laikomi už grotų. Tuo tarpu beveik visi likę kaltinamieji yra laisvėje ir į teismo posėdžius atvyksta iš namų.
Galima sakyti, kad dar 2000 metais į didžiojo Kauno organizuoto nusikalstamumo liūną plačius vartus S.Velečkai savotiškai atvėrusiam Kęstučiui Liukaičiui arba Liukui prokuroras prašė – 13 metų 6 mėn.
Būtent po to, kai S.Velečka atsiskyrė nuo Liuko, prasidėjo didžioji „agurkinių“ gaujos istorija. Netrukus S.Velečka pagal įgytus turtus ir įtaką jau praaugo ne tik patį Liuką, bet ir kitus Kauno kriminalinio pasaulio veteranus – net ir pačius žymiausius „daktarų“ gaujos veikėjus.
Manoma, kad tokia bausmė Liukui pasiūlyta ne šiaip sau, kadangi iš pradžių jis ėmė bendradarbiauti su kriminalistais, o galiausiai teisme ėmė atsisakinėti savo dar ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir liudijimų. Toks buvusio Žaliakalnio veterano elgesys nustebino ne tik pačius „agurkinius“, bet ir jų nusikaltimus praskleidusius pareigūnus.
Teisėsaugos sluoksniuose „agurkinių“ gaujos „kareiviais“ vadinamiems Tadui Vieraičiui ir Sauliui Vyšniauskui prašoma 13 metų įkalinimo bausmės.
Anksčiau nuo teisėsaugos į užsienį sprukusiam, vėliau Švedijoje dėl vagystės įkliuvusiam ir tenai bausmę atlikusiam, pagal Europos arešto orderį šių metų pradžioje į Lietuvą sugrąžintam Linui Perminui prokuroras siūlė 12 metų nelaisvės.
Viena iš įdomiausių, ir tuo pačiu paslaptingiausių „agurkinių“ bylos figūrų – Gintautas Cegelskis. Daugeliui tikrą nusistebėjimą kelia žinia, kad su žinoma grupuote šis solidaus amžiaus kaunietis buvo tampriai susietas. Pagal amžių 56 metų G. Cegelskis yra vyriausias asmuo iš kitų „agurkinių“ byloje minimų kaltinamųjų.
Kaip skelbta jau anksčiau, jo šeimai priklauso nemažai prestižinių žemės sklypų brangiai vertinamose ir patraukliausiose Kauno vietose. Kai kuriose iš jų stovi ir verslininkų noriai graibstomi modernūs verslo centrai.
Kaune jis laikomas vienu iš pogrindinių milijonierių. Kaip skelbta jau anksčiau, jo šeimai priklauso nemažai prestižinių žemės sklypų brangiai vertinamose ir patraukliausiose Kauno vietose. Kai kuriose iš jų stovi ir verslininkų noriai graibstomi modernūs verslo centrai. Neoficialiomis žiniomis, vienas artimiausių G.Cegelskio aplinkos žmonių atnaujintomis Kauno gatvėmis važinėja naujutėliu ir brangiai kainuojančiu „Bentley“ automobiliu.
G.Cegelskis palaikė artimus ryšius su žinomais šalies verslininkais, politikais. Todėl daugeliui sukėlė nemažą nuostabą, kai paaiškėjo faktai, kad vyras pradėtas linksniuoti kaip vienas iš dalyvių bene garsiausioje pastarojo metu organizuotai veikusios nusikaltėlių grupės byloje. Ne ką mažiau gerai žinomus G.Cegelskio bičiulius nustebino tai, kad jis galėjo užsiimti narkotikų kontrabanda su gerokai jaunesnio amžiaus vyrais ir net vieneriems metams buvo patekęs už grotų.
G.Cegelskiui prokuroras pasiūlė 10 metų nelaisvės bausmę.
Didžiulį atgarsį Kauno Šilainiuose 2011-ųjų kovą sukėlusios užsakytos žmogžudystės (beje, vienintelės minimos Kauno „agurkinių“ baudžiamojoje byloje), kurios metu prie mokyklos buvo nušautas su teisėsaugininkais ir įvairiausio plauko veikėjais sietas Vidmantas Sadauskas, vykdytoju save teisme pripažinęs klaipėdietis Dmitrijus Romanovičius prokuroro prašymu už grotų turėtų keliauti 8 m. 3 mėn. Jis per vieną pirmųjų teismo procesų, dar 2014-ųjų lapkritį papasakojo, kaip ir kieno nurodymu šaudė į V. Sadauską. D. Romanovičius tiesiai pareiškė, kad jam už šitą „darbą” buvo pažadėtas 10 tūkstančių eurų atlygis.
Tuo tarpu su teisėsauga sutikę bendradarbiauti ir nemažai duomenų apie „agurkinių“ gaują ir jos padarytus nusikaltimus policijos tyrėjams, prokurorams suteikę Aurelijus Perminas, pravarde Šūdmaišis, Vilmantas Veršulis, Vilius Šiukšta bei Žilvinas Laurinavičius jau ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Esama duomenų, kad kai kurie iš minėtų asmenų yra vis dar saugomi policijos. Kadangi tai yra valstybės paslaptis – niekas iš teisėsaugininkų nebuvo linkęs atsakyti į šitą klausimą. Bet plačiai kalbama, kad kai kas iš jų jau yra išvykę iš Lietuvos ir sėkmingai įsikūrę užsienyje. Tarkime, Šūdmaišiu pravardžiuojamas vyras dažnai pastebimas Latvijos sostinės Rygos centre.
„Nesakyčiau, kad šita byla strigo ir pernelyg ilgai užsitempė. Dar liko kaltinamųjų ir jų gynėjų baigiamosios kalbos. Tad labai tikiuosi, kad teismo sprendimas bus paskelbtas dar šiais metais. S.Velečkai ir kitiems asmenims palikti visi tie patys kaltinimai, kaip ir ikiteisminio tyrimo pradžioje. Realiai, niekas nepasikeitė“, – kalbėjo prokuroras Z. Tuliševskis.
Kur slapstosi Čikis?
Bene mįslingiausias „agurkinių“ bylos personažas – 2014-ųjų balandį į laisvę pagal solidaus dydžio piniginį užstatą išleistas, tačiau jau po kelių mėnesių netikėtai pradingęs Algimantas Ringaila, geriau žinomas Čikio ir Algiaškos pravardėmis.
Kadaise vienu iš pagrindinių gaujos narių laikytas vyras jaunesniems grupuotės nariams ir aplinkiniams mėgdavo aiškinti, kad niekada negalima parsiduoti teisėsaugininkams. Tačiau Lukiškių kalėjimo kameroje praleidęs vienerius metus jis ėmė slapčia duoti parodymus prieš savo buvusius draugus ir nusikaltimų bendrininkus.
„Agurkinių“ karaliavimo metais Algiaška vaizdavo patį kiečiausią gangsterį ne tik pačios grupuotės viduje. Jis buvo didelis intrigantas ir vis siekė konfliktų su įvairiausiais žmonėmis iš kitų gaujų. Tarkime, jis negailėjo paskutinių riebiausių žodžių pagrindiniais „agurkinių“ konkurentais laikytų „kamuolinių“ veikėjams. Tačiau galiausiai dėl daugeliui nesuprantamų priežasčių ėmė ir palūžo. Kodėl jis vieną dieną nusprendė atsiskleisti bei duoti parodymus prieš kitus, niekas negali pasakyti. Yra kalbų apie kažkokią paslaptingą vaizdajuostę, kurioje neva užfiksuotas Čikis. Neva jis labai bijojo, kad šie vaizdeliai kažkada bus paviešinti, todėl ir sutiko policijai atskleisti visą „agurkinių“ veiklos schemą. Kalbama, kad baudžiamojoje byloje yra tik nedidelė apimtis Čikio pateiktų liudijimų. Neva nemaža dalis lapų su jo pasakojimais bei istorijomis vis dar guli policijos žinioje. Neatmetama versija, kad vieną dieną jie bus ištraukti, sudėti į kitas bylas ir „agurkinių“ vierchams teismai skirs dar papildomų nelaisvės metų arba už grotų sės kiti, iki šiol byloje absoliučiai nefigūravę asmenys“, – taip kalbėjo vienas neblogai informuotas šaltinis iš Kauno kriminalinio pasaulio.
Tarp Kauno banditiškos aplinkos veikėjų ir teisėsaugininkų plačiai šnekama, kad prieš pasitraukdamas iš gimtojo miesto Čikis susirinko beveik milijoną eurų grynaisiais.
Tarp Kauno banditiškos aplinkos veikėjų ir teisėsaugininkų plačiai šnekama, kad prieš pasitraukdamas iš gimtojo miesto Čikis susirinko beveik milijoną eurų grynaisiais. Neva jis net kelias savaites apgaudinėjo „agurkinių“ gaujos vyrų žmonas ir sugyventines aiškindamas, kad suradęs priėjimą prie žmonių, kurie galėtų padėti į laisvę sugrįžti Lukiškėse įstrigusiems likusiems grupuotės nariams. Dauguma moterų patikėjo tokiomis Čikio pasakomis, todėl jam lengva ranka atidavė įspūdingas pinigų sumas. Netrukus surinkęs pinigus Čikis pasislėpė ne tik nuo buvusių bendrų, bet ir jį išklaususios bei jam visokeriopą priedangą užtikrinusios teisėsaugos.
2015 metų pavasarį britų žiniasklaida skelbė, kad A.Ringaila galėjo slapstytis Jungtinėje Karalystėje, Lutono apylinkėse. Nuo to laiko apie jį faktiškai nėra jokios informacijos. Kaip ten bebūtų, bet šiandien Čikis vis ar figūruoja pačių ieškomiausių nusikaltėlių sąrašuose ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Agurkas vėl taps tėvu
„Manyčiau, kad šitas teismas turėtų baigtis bausmėmis nuo 10 iki 15 metų. Juk kaifo nėra, ir viskas šioje byloje pastatyta ant tų melagių Veršulio, Šūdmaišio, Viliaus Šiukštos. Jie patys viską darė, bet kažkodėl ant mūsų viską užvarė. Vienintelis dalykas, kuris mane siejo su šitais žmonėmis – kadaise V.Šiukštai paskolinau ant procentų pinigų ir žinojau, kad jis kaifą veža. Bet pats niekada nesivėliau su juo į tokius sandorius ir verslus. Kai kadaise jį sulaikė Maskvoje su jo „žolėmis”, jis man paskambino. Bet aš jam telefonu pasakiau: „Kam tu aiškini, man visai neįdomu”. Ir visas šitas mūsų pokalbis yra byloje“, – per vieną iš susitikimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kalbėjo S. Velečka.
Šio susitikimo metu Agurko pravarde ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse išgarsėjęs vyras nedrįso spėti, kuriam laikui jis ir artimiausi bendražygiai keliaus už grotų. „Tikrai sunku nuspėti, kaip čia bus. Juk pirmiausia, visiškai neaišku, kaip į viską pažiūrės kaltinimą palaikanti Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos teismas ir galų gale Policijos departamentas. Kas žino, gal jų vadovai irgi gauna spaudimo iš aukščiau?“ – yra sakęs S. Velečka.
Gerai informuotų šaltinių teigimu, nuo 1995-ųjų nepriklausomos Lietuvos policijos suvestinėse minimas S. Velečka nekantriai laukia teismo pabaigos, nes jam atsibodo „gyvenimas ant lagaminų“, kaskart važinėjant maršrutais – Šiauliai–Klaipėda. Kalbama, kad kaunietis labai laukia Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, o netrukus po jo persikelti į pataisos namus. Tiesa, jis tikisi, kad į šią bylą artimiausiu metu rimtai pažiūrės Strasbūro teismas, po kurio sprendimo jis greitu metu išeis į laisvę. „Jis mažai šneka apie gresiančius ilgus nelaisvės metus. Tiesiog laukia Klaipėdos teisėjų sprendimo. Jis pamąsto apie tai, kad Strasbūras atsižvelgs į advokatų pateiktus argumentus Agurkinių byloje. Tokiu atveju atsiranda tikimybė, kad jis laisvę susigrąžins dar iki apeliacinio teismo pradžios. Bet labiausiai jis dabar laukia netrukus į pasaulį ateisiančio savo vaiko“, – taip kalbėjo vienas S. Velečkai artimas šaltinis.
Teigiama, kad S.Velečkos žmona, buvusi popgrupės „Olialia pupytės” atlikėja, daugybės pramogų verslo projektų dalyvė Marina Bui-Velečkienė turėtų gimdyti jau šių metų lapkričio mėnesį. Kalbama, kad moteris laukiasi mergaitės.
Iš ankstesnės santuokos S.Velečka turi dukterį ir sūnų. Nors vyras visiškai nepalaiko ryšių su buvusia sutuoktine, tačiau su vaikais dažnai bendrauja telefonu iš kalėjimo telefonų stotelės. Kartkartėmis Agurko vaikai iš pirmos santuokos tėvą noriai aplanko Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiame lankytojų kambaryje.
Lietuvos pareigūnams – Europolo dėmesys
Baudžiamojoje byloje teigiama, kad policijos surinktais duomenimis galima konstatuoti, kad 2008–2009 metais Kaune susiformavo „agurkinių“ nusikalstamas susivienijimas, kuris veikė iki pat 2013-ųjų sausio pabaigos, kai visi jos nariai buvo sulaikyti Vilniuje, Policijos departamente ir skirtingais adresais Kaune.
Nuo 2000-ųjų Kauno kriminalistų operatyvinėse pažymose minimas S.Velečka ir artimiausi jo bendrai „agurkinių“ baudžiamojoje byloje yra kaltinami dėl neteisėto nusikalstamo susivienijimo subūrimo, tyčinio nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, neteisėto laisvės atėmimo, plėšimo, disponavimo ginklu ir šaudmenimis, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais BMK (prekursoriais) bei jų kontrabandos.
Byloje teigiama, kad „agurkinių“ grupuotė gabeno apie 240 kilogramų kokaino. Jis buvo vežamas per kelias šalis, panaudojus kurjerius. BMK, kuris naudojamas narkotikų gamybai, tyrimo duomenimis, dažniausiai kauniečiai gabeno į Baltarusiją.
„Tai buvo labai didelės apimties tyrimas. Tai klasikinė organizuota nusikalstamumo sistema, kuri labai dideliu mastu gabeno narkotikus, užsiėmė prekursorių kontrabanda, neteisėtai praturtėjo. Išaiškinant nusikaltimus, glaudžiai bendradarbiauta su Europolu, Eurojustu, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ispanijos, JAV, Nyderlandų teisėsauga“, – anksčiau žiniasklaidai yra sakęs Agurkinius sutriuškinusio Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
Anot jo, narkotikų kelias, kuriame įsipainiojusi „agurkinių“ grupuotė, vedė per kelias šalis, siekė Ispaniją, Rusiją.
Buvę ir esami Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, prokurorai, ištyrę itin pavojingos „agurkinių“ nusikalstamos grupuotės veiką, sulaukė garbingo įvertinimo ir Europole. Ikiteisminis tyrimas dėl „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veiklos buvo pradėtas 2011 metų gegužės mėnesį.
Prieš keletą metų Europolo atstovas Robertas Črepinko vadovybės vardu dėkojo Lietuvos Kriminalinės policijos biurui ir Generalinės prokuratūros atstovams už glaudų bendradarbiavimą ir sėkmingą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo žinomas plačiai ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, dėl ko Europolas šio tyrimo koordinavimui skyrė ypatingą dėmesį. Oficialaus susitikimo su Lietuvos teisėsaugininkais, ženkliai prisidėjusiais prie „agurkinių“ gaujos sužlugdymo, metu, Europolo atstovas nuo vadovybės įteikė padėkos raštą Kriminalinės policijos biurui už neįkainojamas pastangas ir profesionalų bendradarbiavimą likviduojant šį pavojingą nusikalstamą susivienijimą. Taip pat Europolo atstovas įteikė asmeninius padėkos raštus kai kuriems šios specialios teisėsaugininkų grupės pareigūnams ir prokurorams atsakingiems už neeilinį „agurkinių“ bylos nusikaltimų išaiškinimą.
