Kontrolės veiksmai įmonėje, vykdant projektą „Balti chalatai“, pradėti mokesčių administratoriui kilus įtarimų, kad įmonėje galimai neapskaitomos visos gautos pajamos. Pagal pateiktas ataskaitas už 2008-2012 m., bendrovė tik pastaruosius trejus metus turėjo nežymaus pelno, o ankstesniais metais dirbo nuostolingai - pelno mokesčio per tuos metus į valstybės biudžetą įmonė iš viso sumokėjo vos pustrečio tūkstančio litų.
Supratęs, kad tokie argumentai mokesčių administratoriaus neįtikino, ir vengdamas griežtų sankcijų, įmonės vadovas dar patikrinimui nesibaigus suskubo papildomai deklaruoti stebėtinai dideles sumas – deklaruota per 470 tūkst. litų papildomų pajamų, apie 81 tūkst. papildomai mokėtino pelno mokesčio bei per 113 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Klaipėdos AVMI specialistai, bendradarbiaudami su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais, patikrinimo metu įmonėje aptiko neoficialią apskaitą, kurią išanalizavus paaiškėjo, kad įmonės deklaracijose nurodyta pajamų suma turėjo būti daugiau nei 2,5 karto, o mokėtina pelno mokesčio suma - net 33 kartus didesnė. Tai, kad dalis bendrovės pajamų nuolat likdavo neapskaityta, patvirtino ir jos klientų paaiškinimai – dauguma jų negalėjo patvirtinti gavę kasos kvitą ar kitą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Įmonės vadovas iš pradžių bandė tikinti, jog kai kurias paslaugas, pvz., gyvūnų vakcinaciją ir sterilizaciją, teikė už savikainą, o kitoms taikė iki 50 proc. siekiančias nuolaidas, be to, siekdamas konkurencingumo nustatė mažus paslaugų įkainius. Supratęs, kad tokie argumentai mokesčių administratoriaus neįtikino, ir vengdamas griežtų sankcijų, dar patikrinimui nesibaigus suskubo papildomai deklaruoti stebėtinai dideles sumas – deklaruota per 470 tūkst. litų papildomų pajamų, apie 81 tūkst. papildomai mokėtino pelno mokesčio bei per 113 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
„Mokestinio bendrovės patikrinimo metu bus apskaičiuoti visi privalomi mokėti mokesčiai, kaip tai numatyta mokesčių įstatymuose, ir atitinkamai įvertinta įmonės vadovo atsakomybė“, - sakė Klaipėdos apskirties Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, kad tokiais atvejais, kai slepiamos pajamos, įmonėse vedama dviguba apskaita, mokesčių administratorius taiko griežčiausias kontrolės priemones.
Pasak G.Rimkienės, mokesčių administratorius turi įvairių galimybių, kaip mokesčius apskaičiuoti netiesioginiais vertinimo metodais ar atkurti tikrąsias vykdytų sandorių aplinkybes. Tokie metodai taikomi, kai mokesčių mokėtojai nereaguoja į VMI perspėjimus, o faktiškai gautas pajamas mažina tariamai suteiktomis nuolaidomis, „mažu“ aptarnaujamų klientų skaičiumi ir pan. Parspėjama, jog patikrinimo metu radus nuslėptų mokesčių gali būti taikomos baudos, siekiančios 50 proc. papildomai priskaičiuotų mokesčių sumų, ir delspinigiai.
Klaipėdos AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.