Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Pusšimtį bylų numarinęs ar pradanginęs buvęs sostinės prokuroras E.Šleinius realios nelaisvės išvengė

Vilniaus apygardos teismas paskelbė pirminį nuosprendį ilgai nagrinėtoje anksčiau didelį rezonansą kėlusioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Šleinius pripažintas kaltu dėl beprecedenčio piktnaudžiavimo tarnyba. Tiesa, dalis iš dešimtimis skaičiuotų kaltinimų E.Šleiniui bent šiame pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino.
Egidijus Šleinius
Iš tarnybos prokuratūroje prokuroras Egidijus Šleinius pasitraukė savo noru dar 2013 m. / Luko Balandžio nuotr.

Masiniu bylų marinimu ir net pradanginimu kaltintas, ne vienus metus dėl to teistas sostinės eksprokuroras pagaliau išgirdo verdiktą.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad dėl E.Šleiniaus veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi iš esmės buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, nešališkumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros, – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

Suprasti akimirksniu

  • Kaltinimo duomenimis, buvęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras E.Šleinius nuo 2003 metų iki atleidimo iš tarnybos 2013 metais neperdavė vieno savo paties pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos ikiteisminio tyrimo įstaigai tyrimui atlikti, o jam pavestuose kontroliuoti daugiau kaip 50 ikiteisminių tyrimų nepriėmė galutinių procesinių sprendimų – t.y. nenutraukė ikiteisminių tyrimų ar neperdavė bylų teismui.
  • Iš tarnybos prokuratūroje prokuroras E.Šleinius pasitraukė savo noru 2013 m.
  • Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas 2016-aisiais po atlikto tarnybinio patikrinimo.
  • Pasitraukdamas iš tarnybos, kaip teigė Generalinė prokuratūra, savo kontroliuotų ikiteisminių tyrimų medžiagų E.Šleinius negrąžino nei ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nei skyriaus vyriausiajam prokurorui, o pasinaudodamas tuo, kad šios medžiagos buvo jo žinioje, neteisėtai išnešė iš prokuratūros patalpų. Dalį iš jų, jau nedirbdamas prokuroru, E.Šleinius 2014 ir 2016 m. grąžino ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o dalį turbūt paslėpė ar prarado.

„Kaltinamojo Šleiniaus tęstinė nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos prokuratūra“, – pažymima nuosprendyje.

Dėl dalies kaltinimų, kuriuose yra minima keliolika dokumentų klastojimo atvejų, teismas E.Šleinių nutarė išteisinti.

Teisėjai nusprendė paskirti eksprokurorui galutinę subendrintą bausmę – vienus metus laisvės atėmimo.

„BK 75 straipsnio pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant Šleinių tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje“, – priduriama nuosprendžio pabaigoje.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos