Teisininko reikalautas 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas atmestas – teismo vertinimu, teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovui.
„Ši nuostata nereiškia, jog ieškovas jokios neturtinės žalos nepatyrė, tačiau vertintina, jog pažeidimo pripažinimas jau yra pakankama satisfakcija ieškovui“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Vaido Pajedos sprendime.
Kaip rašė BNS, advokatas G.Danėlius dėl devyniomis minutėmis ilgiau užtrukusio sulaikymo į teismą padavė LKPB ir reikalavo iš jo 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Tačiau civilinę bylą išnagrinėjęs teisėjas V.Pajeda nustatė, kad policija uždelsė advokatą paleisti ne devynias minutes, o pusvalandį.
Sulaikyti advokatai
G.Danėlius ir kiti advokatai buvo sulaikyti 2020 metų balandį, jiems pareikti įtarimai dėl neteisėto poveikio Specialiųjų tyrimų tarnybai. G.Danėlius buvo sulaikytas 48 valandoms, vėliau prokuratūra kreipėsi į teismą dėl suėmimo skyrimo. Tačiau teismas prokuratūros prašymo nepatenkino ir G.Danėlius buvo paleistas į laisvę.
Teismo nutartis neskirti suėmimo paskelbta likus vos pusvalandžiui iki advokato laikinojo sulaikymo pabaigos.
Gavusi prokuroro pranešimą telefonu, kad prašymas dėl suėmimo skyrimo atmestas, policijos tyrėja per keliolika minučių surašė dokumentus dėl G.Danėliaus paleidimo ir naujos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – skyrimo.
Iš tarnybinių patalpų tyrėjai teko vykti į policijos areštinę, todėl ji sugaišo dalį laiko kelionėje. Advokatas G.Danėlius dar nuėjo į areštinę pasiimti daiktų.
„Taigi, objektyviai tyrėja veikė nedelsdama ir objektyviai negalėjo nieko atlikti greičiau“, – teismui teigė LKPB.
Per tarnybinį patikrinimą policijoje nustatyta, kad tyrėja įteikė G.Danėliui nutarimą paleisti į laisvę, jis palydėtas į kamerą pasiimti daiktų ir grįžęs pasirašė kratų protokoluose apie daiktų grąžinimą, Po to jis atvestas į areštinės laukiamąjį, kur pasirašė ant nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį.
Teismas įvertino kelionės laiką (8–12 minučių), nuėjimą iki automobilio ir iš automobilio iki areštinės, ir padarė išvadą, jog tyrėja dėjo maksimalias pastangas įteikti nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį.
G.Danėlius iš policijos reikalavo viešo atsiprašymo.
„Kokiu būdu pranešė apie sulaikymą, tokiu būdu laukiau ir atsiprašymo. Jie pažeidė įstatymą“, – BNS sakė G.Danėlius.
Advokatas teigė teismui patyręs neigiamų išgyvenimų, nepasitikėjimą valstybe, neigiamų emocijų. Be to, anot jo, žalą patyrė ir valstybė, nes kuriamas nepasitikėjimas valstybe, jos teisėsaugos sistema.
Advokato paleidimui nesiruošė
Vilniaus miesto apylinkės teismo manymu, sulaikytas advokatas turėjo būti paleistas nedelsiant po teismo nutarties paskelbimo, tačiau tuo metu – 2020 metų balandį – dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis, teismo posėdyje įtariamasis dalyvavo nuotoliniu būdu.
„Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis ir posėdžiai teismuose vyko nuotoliniu būdu, turėjo būti sudarytos visos galimybės paleisti ieškovą įmanomai greičiausiu terminu, įvertinus, jog asmuo negali būti paleidžiamas iš teismo salės. Aplinkybė, kad tyrėja tik sužinojusi apie tai, jog teismas neleido suimti ieškovo, pradėjo rengti dokumentus ir rengtis paleisti ieškovą, rodo, jog nebuvo pasirengta tam atvejui, kad teismas gali neskirti suėmimo ieškovui, tai yra nebuvo rengtasi ieškovo paleidimui“, – konstatavo teismas.
Pasak jo, aplinkybė, jog tuo metu valstybėje buvo paskelbta ekstremali padėtis, nereiškia, kad valstybė galėjo suvaržyti ieškovo teises labiau – valstybėje turėjo būti sukurta teisinė bazė užtikrinti esmines žmogaus teises, tarp jų – ir teisę į laisvę.
„Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu – nepasirengimu nedelsiant paleisti ieškovą iš areštinės teismui paskelbus nutartį ir ieškovo nepaleidimu iš areštinės nedelsiant, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką paleisti teismui atsisakius skirti suėmimą. Nepasirengus ieškovo paleidimui, atsakovas uždelsė paleisti ieškovą apie pusę valandos, t. y. ieškovo teisių pažeidimas truko apie pusę valandos“, – paskelbė teisėjas V.Pajeda.
Teismas nenustatė tyčinių neteisėtų vyriausios tyrėjos veiksmų, ieškovo teisių pažeidimas truko neilgai, ilgalaikio poveikio ieškovo psichinei būsenai nesukėlė.
Be to, pasak teismo, G.Danėlius nenurodė ir neįrodė, kad jam buvo padaryta didelė psichologinė žala, kad kilo liekamųjų neigiamų psichologinių padarinių.
Teismo vertinimu, ieškovas galėjo patirti nusivylimą valstybės institucijų veikla, prarasti pasitikėjimą valstybės pareigūnais, teisėsaugos sistema, tačiau šios pasekmės – fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, nesukėlė didesnių kančių ir išgyvenimų.
Sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
Ilgą laiką dirba teisinėje sistemoje
G.Danėlius 16 metų yra dirbęs prokuroru, 2016 metais tuomet generalinio prokuroro pareigas ėjęs Evaldas Pašilis teikė teikimą Prezidentūrai dėl G.Danėliaus skyrimo savo pavaduotoju.
G.Danėlius kaip advokatas atstovavo prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji kaltinta dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje D.Ulbinaitė buvo išteisinta.
G.Danėlius anksčiau yra dirbęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje.
2009–2013 metais G.Danėlius ėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, o pasitraukęs iš jų Vilniuje dirbo advokatu. Šiuo metu jis yra korupcija kaltinamo buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas.
2000–2004 metais G.Danėlius dirbo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru, o nuo 2004 iki 2007 metų dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru.
2007 metais jis buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, 2008 metais jam suteiktas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.
