2019-ųjų rugpjūčio 12-osios vakarą Žalgirio arenoje vyko draugiška dvikova tarp Lietuvos ir Serbijos krepšinio rinktinių.
Prieš prasidedant rungtynėms, buvo pagerbti žmonės, prisidėję prie Krepšinio namų projekto.
Ceremonijoje pagerbtas Kauno meras, ne vienas žinomas verslininkas, pinigais parėmę idėją.
Tarp tokių verslininkų, kurie spaudė ranką Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Arvydui Saboniui ir atsiėmė iš jo 1939-ųjų metų krepšinio rinktinės marškinėlius, buvo ir „R&R consulting“ vadovas Robertas Užukauskas.
Kauno kriminaliniame pasaulyje R.Užukauskas geriau žinomas Rublio pravarde.
Ruošėsi kruvinam kerštui
Paskutiniajame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje Rublis kartu su R.Dromantu, pravarde Ilgas, sieti su „Daškinių“ grupuote.
Tačiau po to, kai sostinės centre išeinant iš restorano snaiperio kulka nužudė R.Daškevičių, grupuotės narių akys nukrypo į Ilgą su Rubliu.
„Neslėpsiu – būta minčių, kad jei Remigijaus laidotuvėse Petrašiūnų kapinėse pasirodys Ilgas ir Rublis, juos iškart versime. Buvo nuspręsta juos abu nušauti tiesiog kitų Remigijaus draugų akivaizdoje. Ar taip būčiau pasielgęs? Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad taip. Tokiai užduočiai buvo parinktas specialus ginklas, parengti keli žmonės, kurie buvo pasiryžę mane pridengti“, – savo knygoje „Mafijos kronikos“ žurnalistas Dailius Dargis citavo vieną iš „Daškinių“ grupuotės narių.
Kad Ilgas ir Rublis galėjo prisidėti prie nužudymo, galvojo ne tik mafijozai, bet ir teisėsauga.
Pareigūnai viena pagrindinių versijų laikė tą, jog R.Daškevičius buvo nužudytas kilus nesutarimams su R.Dromantu. Gaujos vadeivos esą nepasidalijo didžiulių pinigų, uždirbtų iš šešėlinės prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis Kaliningrade.
Tačiau pareikšti įtarimų prokurorai nesiryžo beveik du dešimtmečius. Tiesa, trečiadienį po teismo posėdžio, kur buvo svarstomas klausimas dėl R.Dromanto suėmimo, jo advokatas Ignas Dargužas pasakojo, kad jo klientui įtarimai dėl nužudymo buvo tyliai pareikšti dar 2010 metais, tačiau vėliau panaikinti.
Advokato teigimu, nuo to laiko naujos medžiagos neatsirado, tačiau įtarimai pareikšti ir vėl.
„Manome, kad vykdomas pakartotinis baudžiamasis persekiojimas, o tai draudžia įstatymas“, – kalbėjo advokatas.
Advokatas kėlė ir kitą versiją, kodėl įtarimai pareikšti būtent dabar. Taip yra dėl vienos civilinės bylos, kurioje R.Dromantas su kitu verslininku kovoja dėl milijoninių sumų.
Kiek tokia versija pagrįsta – neaišku. 15min šaltiniai teisėsaugoje anksčiau yra minėję, kad prokurorai nesiruošia nutraukti R.Daškevičiaus nužudymo bylos, o artėjant senaties terminui bandys įtariamųjų kaltę įrodinėti teisme.
Kova dėl milijonų
Civilinė byla, kurią minėjo advokatas, – tai R.Dromanto ieškinys Arvydui Čėsnai.
R.Dromantas dar 2018 metų kovą kreipėsi į teismą reikalaudamas iš A.Čėsnos 2 mln. eurų.
Buvę verslo partneriai buvo sudarę sutartį dėl „Kauno stiklo“ akcijų pardavimo.
A.Čėsna įsipareigojo parduoti akcijas iki 2018 metų gegužės 20 dienos už 45 tūkst. eurų. Sutartyje buvo numatytas punktas, kad jei pardavimas nebus įvykdytas laiku, A.Čėsna įsipareigoja sumokėti 2 mln. eurų baudą.
Jis pats bandė įrodyti, kad toks punktas yra neteisingas, o sutartis – apsimestinė.
Tačiau R.Dromantas šioje byloje skynė vieną pergalę po kitos. Kauno apygardos teismas priteisė jam 500 tūkst. eurų.
Bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas liepos 14-ąją šią sumą padidino kone triskart – iki 1,45 mln. eurų.
Šis sprendimas buvo apskųstas Aukščiausiajam Teismui. Advokato Igno Dargužo teigimu, būtent dėl to R.Dromantui pareikšti įtarimai nužudymu.
„Mes manome, kad procesas tampriai susijęs su civiline byla, kurioje dalyvauja R.Dromantas su savo verslo partneriais. Manau, kad šituo procesu yra bandoma daryti spaudimą teismams“, – kalbėjo jis.
Mėgavosi prabangiu gyvenimu
Pastaruoju metu, iki sulaikymo, R.Dromantas ir R.Užukauskas mėgavosi prabangiu gyvenimu.
Žiniasklaida skelbė, kad Ilgo namai – lyg tvirtovė su aukšta tvora ir ginkluota apsauga.
„Aro“ vadas Viktoras Grabauskas portalui lrytas.lt pasakojo, kad teko kruopščiai ruoštis namo šturmui, o pareigūnams R.Dromantas durų gražiuoju neatidarė – teko jas laužti.
Su apsauga visur vaikščiodavo ir R.Užukauskas, vadovaujantis „R&R consulting“ bendrovei, kurios pajamos pernai siekė beveik 300 tūkst. eurų.
Kuo tiksliai užsiima R.Užukausko valdoma bendrovė, nepavyko rasti internete. „Registrų centro“ dokumentuose nurodoma, kad įmonė teikia tarpininkavimo, konsultavimo, dizaino-maketavimo paslaugas.
Buvo teisiami, bet nenuteisti
Pastarąjį kartą R.Dromantas ir R.Užukauskas su teisėsauga turėjo reikalų prieš dešimtmetį, kai buvo teismuose ilgai nagrinėjama reketo byla, tačiau pareigūnams nepavyko įrodyti ir pasiekti, jog R.Dromantas ir R.Užukauskas, laikyti vienais „daškinių“ gaujos lyderių, būtų pasodinti už grotų.
Nebeegzistuojančios gaujos nariai į teisėsaugininkų rankas pateko, kai bandė paspausti lenkiškais maisto papildais prekiavusius kauniečius Liną Dzidoliką ir Vladą Jovaišą. Reketu įtariami kauniečiai buvo sulaikyti 2010 metų sausio 6 dieną.
Teigiama, kad papildų „Olimp“ prekeiviai iš Lenkijos buvo atsivežę produkcijos už keliolika tūkstančių litų ir turėjo ambicijų netrukus tapti oficialiais lenkų firmos atstovais Lietuvoje.
Bylos duomenimis, L.Dzidolikui ir V.Jovaišai paskambinęs ir Robertu prisistatęs vyras patarė nesiveržti į rinką ir esą prasitarė, kad vienas anksčiau jau bandęs konkuruoti verslininkas rastas nusinuodijęs.
Nukentėjusiųjų teigimu, R.Užukauskas aiškiai leido suprasti, kad jis suinteresuotas maisto papildų verslu ir nepageidaująs jokių konkurentų.
Pasikalbėti rimčiau vyrai sutarė Kauno „Akropolyje“ esančiame restorane „Gan Bei“.
Verslininkai į susitikimą atsinešė skaitmeninį diktofoną „Olympus“ ir juo užfiksuotus įrašus vėliau perdavė policijai. Netrukus Rublis ir Ilgas buvo sulaikyti.
Savo ruožtu L.Dzidolikas ir V.Jovaiša kaip galimai prievartauto turto dydį nurodė 2,1 milijono litų pelną – verslininkai apskaičiavo, kad mažiausiai tiek jie būtų uždirbę per 5–7 metus.
Teisiamųjų vertinimu, jokio turto prievartavimo nebuvo, o pokalbiai su maisto papildų pardavėjais tėra dviejų įmonių diskusija apie tai, kaip Lietuvos rinkoje teks išsitekti dviem firmoms, platinančioms tą patį produktą.
Viena ryškiausių kriminalinio pasaulio asmenybių
15min primena, beveik prieš du dešimtmečius nuo samdyto žudiko šūvio krito Lietuvos bokso federacijos prezidentas, Kauno nusikalstamos grupuotės „Daškiniai“ lyderis Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė.
Jis vieninteliu šūviu į širdį nušautas 2001 m. lapkričio 24-ąją, Vilniuje, Trakų gatvėje, vos tik išėjęs iš restorano „St.Valentino“.
Žurnalistas Dailius Dargis savo knygoje „Tikroji Daktarų istorija“ rašo, kad R.Daškevičius dar jaunystėje išgarsėjo muštynėmis ir vagystėmis. Grįžęs iš tarnybos sovietinėje kariuomenėje Jis subūrė buvusių sportininkų grupuotę. Pasakojama, kad jie nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų.
„Daškinių“ grupuotė Kaune aršiai konkuravo su Henriko Daktaro vadovaujamais nusikaltėliais.
Paskutiniajame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje siautėję „Daškiniai“ garsėjo žiaurumu.
Pats R.Daškevičius pirmą kartą buvo nuteistas 1991-aisiais, jam dėl turto prievartavimo skirta 7-erių metų laisvės atėmimo bausmė, bet jis į laisvę ištrūko anksčiau ir į Kauną sugrįžo 1994 m.
Grupuotė itin suklestėjo tuomet, kai 1996 m. H.Daktaras buvo pasodintas į kalėjimą, ten jis praleido 5 metus.
Tuomet „daškiniai“ užsiėmė ne tik reketu, vagystėmis, bet ir ėmė skverbtis į pusiau legalų ir legalų verslą, verstis cigarečių ir alkoholio kontrabanda, kuri jiems nešė pasakiškus pelnus.
Kaip rašo D.Dargis, R.Daškevičius paskutiniaisiais savo gyvenimo metais siekė legalizuotis – buvo išrinktas Lietuvos bokso federacijos prezidentu, veržėsi į tarptautinę bokso organizaciją.
D.Dargis rašo, kad dar prieš nužudymą į R.Daškevičių buvo surengti du nepavykę pasikėsinimai. Jį nuolat saugojo apsaugininkai, tačiau nuo snaiperio šūvio neišsaugojo.
