Ketvirtadienį bylą pradėjusiam nagrinėti Apeliaciniam teismui prokuroras pateikė R.Lipskį charakterizuojančią medžiagą iš bylos apie tų metų Sausio įvykius.
Prokuroras teismui pateikė tuometinės bendrovės „Lietuvos avialinijos“ streiko komiteto, kuriam priklausė R.Lipskis, protokolus, kuriuose prašoma įvesti prezidentinį valdymą. Protokoluose rašoma, esą valdžia neatsižvelgia ir nevykdo darbininkų streikuose iškeltų reikalavimų, todėl reikia „tučtuojau“ įvesti prezidentinį valdymą.
Kalbėdamas prokuroras minėjo, kad tuometiniame prokuratūros Nusikaltimų tyrimo departamente buvo atliekamas parengtinis tardymas, susijęs su streiko „Lietuvos avialinijose“ organizavimu.
R.Lipskis sakė, kad šie dokumentai su jo byla nesusiję ir prašė atmesti prokuroro prašymą prijungti juos prie bylos.
„Buvau Vilniaus oro uosto profesinės sąjungos pirmininkas, salėje surinko visus vadovus, atėjo sovietiniai žmonės, kažkoks pulkininkas su automatu, ir pasakė, kad mes surengtume oro uoste streiką, aš niekur nepasirašiau“, – teismui aiškino nuteistasis.
1991 metais priešiškai prieš Lietuvos valstybę nusiteikusios jėgos, remiamos, Maskvos, ragino Lietuvos įvesti prezidentinį valdymą, tvirtino, kad šalyje veikia sovietiniai įstatymai, organizavo darbininkų streikus, kuriuose buvo reiškiamas nepasitenkinimas atkurta valstybės nepriklausomybe.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.
Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti griežtesnę bausmę – aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų.
Nuteistasis savo ruožtu siekia išteisinimo, nes, anot jo, nepadarė jokios nusikalstamos veikos.
„(...) nebuvo jokio šnipinėjimo, nežymūs buitiniai pokalbiai“, – BNS yra sakiusi nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė.
R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis yra suimtas.
R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.
Tuo metu Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, užuot užkirtę kelią nusikaltimui. Tai sudarė sąlygas pasislėpti Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam buvo perduota informacija.
Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis „nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos žvalgybos darbuotojui“.
„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, – sakė teisėjas.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, apskundė ir Generalinė prokuratūra, ir pats nuteistasis.
Generalinė prokuratūra prašo R.Lipskiui skirti griežtesnę bausmę – aštuonerius metus laisvės atėmimo ir pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų. Nuteistasis siekia išteisinimo.
Vasario 26 dieną bus skelbiamas verdiktas, po kurio nuosprendis įsiteisės.
Jeigu Apeliacinis teismas pilna apimtimi paliks galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, nuteistasis, kuris yra suimtas, netrukus galės išeiti į laisvę. Nuteistojo advokatė Snaiguolė Mažeikienė BNS sakė, kad pagal dabar skirtą bausmę maždaug po pusantro mėnesio R.Lipskis jau bus atlikęs du trečdalius apygardos teismo jam skirtos bausmės ir gali būti paleistas į laisvę.
Pagal galiojančius įstatymus gerai besielgiantys nuteistieji gali tikėtis anksčiau išeiti į laisvę.
R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis yra suimtas. Kalinimo laikas iki nuosprendžio ir jo įsiteisėjimo įskaitomas į bausmės laiką.
Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje dar teisiamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas.