Ieškovas šioje byloje – viešąją interesą ginantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius. Atsakovai – R.Malinauskas, Druskininkų savivaldybė administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinė energetikos inspekcija, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Bylinėjimosi dalykas – projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių šalinimo.
Pateikė nebaigtą projektą?
Ketvirtadienį byloje, kaip liudytoja, buvo apklausta architektė, kurios vardu, siekiant gauti leidimą statyboms, buvo pateiktas pastato, dėl kurio legalumo šiuo metu ginčijamasi, projektas.
Pateikus tokį projektą, koks buvo paruoštas, savivaldybei, be sklypo plano, leidimas negalėjo būti išduotas, – teigė statinio projektą rengusi architektė.
Teismui Lolita Šeduikytė teigė, jog patį pastato projektą ji paruošė, bet jis nebuvo pritaikytas vietovei – projektuotoja nesulaukė topografijos nuotraukos ir sklypo plano. Trumpai tariant, projektas nebuvo užbaigtas. Ji nebuvo paskirta ir projekto vadove. Kaip šis projektas, su jos vardu, atsirado leidimą išduodančioje institucijoje, ji negali paaiškinti. Projektą užbaigė ne ji. Sutikimo, kad būtų naudojamas pastato projektas, taip pat nebuvo. Beje, tvora, anot jos, projekte nebuvo numatyta.
„Pagal inventorinės bylos duomenims, buvo ten kažkoks senas pastatas, tad naujas pastatas buvo projektuojamas ant senojo pamatų. Pateikus tokį projektą, koks buvo paruoštas, savivaldybei, be sklypo plano, leidimas negalėjo būti išduotas. Trūko privalomųjų rengti dokumentų. Kokie buvo atstumai nuo projektuojamo objekto ir upės tuo metu? Kadangi nebuvo pateikta topografinė nuotrauka, negalima buvo nustatyti to. Tuomet pagal įstatymus, mano žiniomis, galiojo net ne 5, o 7-8 metrų vandens apsaugos zona“, – patvirtino architektė.
Jos žiniomis, statinio projekto užsakovas, kuris, pasak prokuroro, buvo R.Malinausko močiutė, už šį nebaigtą projektą nesumokėjo. Vėliau statinius valdyti perėmė pats R.Malinauskas.
Šiuo metu L.Šeduikytė dirba architekte jau kitoje įmonėje.
M.Šalčiaus teigimu, siekiant leidimo išdavimo statyboms, nebuvo parengtas ir teritorijų planavimo dokumentas. Dėl šio galimo viešojo intereso pažeidimo, pasak jo, žala nėra paskaičiuota.
Kilo bylos stabdymo klausimas
Prieš mėnesį aplinkosaugininkai informavo, jog Druskininkų meras, įgyvendindamas teismo sprendimą kitoje analogiškoje byloje, pakrantės apsauginėje juostoje supildamas akmenis ir skaldą į Ratnyčios upę sodyboje Latežeryje, pakeitė upės kranto liniją ir pažeidė vagą. Tai daryti draudžia specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
R.Malinauskas aiškina esą stiprinęs pažeistą erozijos upelio krantą, kitaip ta vaga būtų nuolat keitusis. Akmenys ir skalda upėje bei pakrantėje atsirado po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas merui nurodė nugriauti dalį nelegalios tvoros, paliekant laisvą 5 metrų priėjimą prie vandens.
R.Malinauskas pustrečio metro nelegalios tvoros nugriovė, tačiau tiek pat upės užvertė akmenimis, taip padidindamas pakrantės atstumą nuo gyvenamojo namo iki vandens. Ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio metu iškilo ir šis klausimas: padarytas pažeidimas ar ne, padaryta žala gamtai ar ne?
R.Malinauskas pustrečio metro nelegalios tvoros nugriovė, tačiau tiek pat upės užvertė akmenimis, taip padidindamas pakrantės atstumą nuo gyvenamojo namo iki vandens.
R.Malinausko advokato teigimu, šis pažeidimas dar nėra įrodytas. Tai – ne bendrosios kompetencijos teismo dalykas. Todėl, anot jo, reikia stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol nebus išspręstas ginčas dėl galimų naujų pažeidimų.
Šiandien ginčijamasi dėl to, kas yra krantas, nuo kurio skaičiuojama vandens apsaugos zona: toks, koks jis buvo nustatytas 2006 m., pradėjus ginčijamų pastatų statybas, toks, koks jis egzistavo pernai, ar yra dabar.
Prokuroras tikino, kad visa tai – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jo nuomone, stabdyti šią bylą nėra jokio teisinio pagrindo, nes bylos nagrinėjimo metu net patys atsakovai pripažino, kad pažeidė vandens apsaugos zonas. O kas vyko toliau, kaip buvo sprendžiamos problemos – neturi prasmės. Kad užpildami vagą po pažeidimo užfiksavimo, bet kurie pažeidėjai taip galėtų išvengti vandens apsaugos zonų pažeidimų.
Teisėjų kolegija nusprendė bylos nagrinėjimo nestabdyti, nes naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl neva tai pakeistos upės vagos išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
„Visi dokumentai esantys byloje kalba apie tai, kad pastatas stovi buvusio pastato vietoje, kad buvo išlaikyta apsaugos zona. Liepiama nugriauti tvoros ir židinio dalį. Tai padarau. Tačiau jei nesutvarkai erozijos paveikto kranto, po metų vėl bus išplautas metras, vaga priartės ir vėl turėsi griauti pastatus. Užburtas ratas. Todėl ėmiausi veiksmų“, – tikino R.Malinauskas.
Jo gynėjas teisme teigė, jog ne pastatas buvo pastatytas neleistinoje vietoje, o upė pasislinko per metus arčiau pastato. Todėl ir reikėjo sutvarkyti krantą, kad upės vaga dar labiau neišplatėtų ir nepriartėtų arčiau pastato. Tokie veiksmai yra teisėti. Reikalinga nuolatinė kova su upės vaga, kad nekistų vandens apsaugos zona.
„Atvira terasa juk yra naujai prilipdyta statinio dalis, pastatyta ant naujų , o ne senų pagrindų. Tai ir suponavo ginčą. Visi nauji pateikiami įrodymai patvirtina, jog atsakovas nori keisti situaciją dėl pažeidimo“, – atsakė prokuroras.
Rugpjūčio 30 d. bus išklausomos baigiamosios kalbos.
Druskininkų teismas ieškinį tenkino iš dalies
15min primena, jog kreipdamasis į Druskininkų miesto apylinkės teismą, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą; pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko išduotą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą; įpareigoti atsakovą Ričardą Malinauską nugriauti/išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje, 5 m nuo Ratnyčios upės kranto, pastatytus ginčo statinius: gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį ir sutvarkyti statybvietę.
Ieškinyje prokuroras nurodė, kad pastačius ginčo statinius žemės sklype, kuriame nustatytas ypatingas, specialusis teisinis režimas (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos), buvo pažeisti visuomenės teisėti interesai.
Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad Latežerio kaimui nuo 2015 m. kovo 16 d. Kultūros paveldo apsauga netaikoma, todėl teismas nevertino ieškinio, atsiliepimų dalies ir kitų pateiktų dokumentų, susijusių su Kultūros paveldu. Taip pat teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą.
„Ieškinyje nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog statinio Techninis projektas prieštarauja 2006 m. gegužės 29 d. išduotam Statinio projektavimo sąlygų sąvadui,“ – pažymima teismo sprendime. Taip pat teismas nenustatė pažeidimų dėl statybos leidimo išdavimo.
Tačiau statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą teismas pripažino iš dalies negaliojančiu – dalis tvoros, stoginė ir lauko židinys pastatyti Ratnyčios upės 5 metrų apsaugos juostoje. Šiuos statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę teismas įpareigojo per 6 mėnesius. Sprendimas byloje buvo priimtas šių metų balandį.
Sprendimą įvykdė tik iš dalies?
Taigi paraleliai vyko ir kitas teisminis procesas. Dėl tvoros (tik) nelegalumo į administracinį teismą kreipėsi aplinkosaugininkai. Civiline tvarka dabar jau ginčijamasi ne tik dėl tvoros, bet ir lauko židinio, pavėsinės bei sodybos patekimo į vandens apsaugos juostą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodį galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo meras buvo įpareigotas nugriauti savo sodybos Latežerio kaime tvorą. Ji tęsiasi iki pat šalia tekančio Ratnyčios upelio. Pažeidimą dar 2014-ųjų viduryje nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija. Apie kitus statinius, figūruojančius šioje civilinėje byloje, nebuvo ginčytasi.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas patenkino teismo sprendimą nugriauti savo sodybos tvorą, stovėjusią per arti Ratnyčios upelio.
Pasak prokuroro, R.Malinauskas įvykdė tik dalį sprendimo – nugriovė ne visą reikiamą dalį tvoros.
„Buvo paprašyta darbininkų, kad nugriautų. Yra teismo sprendimas. Aišku, yra apmaudu, kad teismai vadovaujasi ne teisinės valstybės pagrindais, t. y įstatymine baze, – šių metų pradžioje aiškino R.Malinauskas. – Jeigu 1960 metų tvora turi būti nugriauta pagal 1992 metų Vyriausybės nutarimą, tai aš kažkaip daugiau ko pakomentuoti ir negaliu.“
M.Šalčius paneigė šį R.Malinausko argumentą, nes tikino, jog jo minimos 1960 metų tvoros tuomet buvo statomos be pagrindų, o dabar stovinti tvora tuos pagrindus turi.
Pasak prokuroro, jis įvykdė tik dalį sprendimo – nugriovė ne visą reikiamą dalį tvoros. Be to, užpildomas akmenis upės vagą, atsakovas pridarė ir naujų pažeidimų, tačiau jie – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
„Kauno apygardos prokuratūra, reaguodama į viešoje erdvėje pateiktą informaciją apie Ratnyčios upėje pilamus akmenis, pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso gynimo. Priėmė nutarimą, reikalauti Aplinkos apsaugos departamento imtis priemonių pašalinti tą pažeidimą. Aplinkosaugininkai jau pateikė man dokumentus, patvirtinančius pažeidimą. Laukia administracinė atsakomybė. Bus reikalaujama atstatyti padėtį, grės ir žalos atlyginimas. Žala paskaičiuota“, – 15min teigė M.Šalčius.
