Prokurorai įtaria, kad 2015 metais būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R.Paksas pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G.Vainausko. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.
Teisėsauga įtaria, jog už kyšį R.Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose.
Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G.Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R.Paksu.
Pareigūnai teigia, jog vėliau europarlamentaras kreipėsi į Aplinkos ministerijos atstovą, o šis dar per kelis asmenis nurodė išduoti Prienų „Norfos“ statybos užbaigimo aktą. Tuomet Aplinkos ministerijai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras Kęstutis Trečiokas.
„Duomenų, kad pinigai buvo perduoti, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta, (...) tačiau pakanka susitarimo ir pažado, dėl to kaltinimai ir yra pareikšti“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.
Jis taip pat pridūrė, kad negauta duomenų apie kitų asmenų nusikaltimus, nei valstybės tarnautojų, nei, kaip jis įvardijo – užsakovų.
„Jie išreiškė poziciją, kaip ta pozicija buvo įgyvendinta kitą kartą byloje neatsiskleidžia visi faktai, kad jis žinojo apie kyšio siūlymus. Be to, teismas visą situaciją nagrinės“, – pridūrė STT atstovas.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša teigė, kad baudžiamosiose bylose ne visada pavyksta surinkti įrodymus apie visus nusikaltimą galbūt įvykdžiusius asmenis.
„Šiuo atveju STT ir Generalinė prokuratūra mano, kad pakanka įrodymų perduoti į teismą būtent tuos asmenis, kuriuos mes perdavėme. Dėl kitų asmenų gali būti spėjimai, tačiau įrodymų pakankamai, kad juos perduoti ikiteisminiam nagrinėjimui, mes neturime“, – pridūrė jis.
Prašė paskubinti reikalus
Teisėsauga surinko duomenų, kad R.Paksas 2015 metų rugsėjį susisiekė su tuomečiu aplinkos viceministru ir paprašė, kad nebūtų sudarytos kliūtys statyboms. Tuo metu viceministras šį nurodymą tą pačią dieną telefonu perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojui, kuris tai perdavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vadovei.
Jau kitą dieną po R.Pakso ir aplinkos viceministro susitikimo reikiami dokumentai buvo pasirašyti.
„Tą pačią dieną aplinkos viceministras apie įvykdytą nurodymą informavo R.Paksą“, – teigia prokurorai.
Prašymas buvo įvykdytas per 3-4 dienas.
R.Lukošiaus teigimu, į schemą įtraukti valstybės tarnautojai yra liudininkai.
„Tyrimo metu negauta duomenų, kad jie būtų kalti dėl kažkokių savo atliktų veiksmų. Jie gavo paklausimą, paprašymą, jie inicijavo teisėtą veikimą, tai buvo prekyba poveikiu už teisėtą veikimą“, – sakė STT pareigūnas.
Jis paaiškino, kad jei ne europarlamentaro prašymas, kliūčių dėl minėto pastato greičiausiai ir taip nebūtų kilę, todėl teismui pateiktoje byloje kaltinimas taip ir formuluojamas – už teisėtą veikimą ir spartesnį dokumentų pasirašymą. „Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kad už tai, kad būtų padaryta tai, kas ir bus padaryta, nors pažeidimų ten buvo tam tikrų, jie buvo pašalinti (...) Teismas nagrinės bylą iš esmės ir jis pasisakys šiuo klausimu“, – teigė R.Lukošius.
Prokurorai bausmes siūlys vėliau, dar kol kas apie jas kalbėti anksti.
Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato iki 8 metų laisvės atėmimo.
Kyšio dydis – nuo 14 iki 43 tūkst. eurų
Kitame ikiteisminio tyrimo epizode figūruoja verslininkas Antanas Zabulis.
Teisėsauga įtaria, kad G.Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu.
Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.
STT ir prokuratūros surinkti duomenys leidžia įtarti, kad G.Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. kyšį už savo poveikį FNTT pareigūnams, kad šie priimtų įmonės vadovui palankų sprendimą. Dėl šio epizodo G.Vainauskui pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu, dėl to kaltinimai pareikšti ir verslininkui A.Zabuliui.
„Čia yra veika tiek už teisėtą, tiek neteisėtą veikimą. Buvo noras, kad tiriama baudžiamoji byla būtų išspręsta palankiai, tai jiems tiko, užsakovams tiko, kad būtų atlikti bet kokie veiksmai, teisėti arba neteisėti“, – kalbėjo R.Lukošius.
Visi trys kaltinamieji neigia padarę nusikaltimus. R.Paksas tvirtina, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.
G.Vainausko prekybos poveikiu bylą pernai norėta perduoti teismui nagrinėti atskirai, tačiau teismai neleido išskirti jo ir R.Pakso bylų.
TAIP PAT SKAITYKITE: STT tyrimas: trys pagrindiniai faktai
