„Norėčiau akcentuoti ir paprašyti visų jūsų atkreipti dėmesį į paskelbtą nuosprendį, rezoliucinę dalį. Rezoliucinėje daly nėra vieno sakinio – nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Šitas nuosprendis yra skundžiamas ir negalutinis, todėl prokurorai mano, kad yra pagrindas jį apskųsti. Visus motyvus ir aplinkybes, kuriuos mėginsime teikti, paviešinsime. Manau, kad tai bus padaryta artimiausioje ateityje“, – penktadienį per spaudos konferenciją Generalinėje prokuratūroje sakė R.Jancevičius.
Jis atsisakė vertinti priekaištus dėl pavaldinių surašyto kaltinamojo akto.
„Kol kas susilaikysiu nuo komentarų, palaukime apeliacinės instancijos sprendimų“, – į klausimą, ar tinkamai ir profesionaliai buvo surašytas kaltinamasis aktas, atsakė vyriausiasis prokuroras.
Klausiamas, ar bus vertinamas kaltinamąjį aktą rašiusio prokuroro darbas, R.Jancevičius atsakė klausimu: „O jei apeliacinis teismas prims kitokį sprendimą? Kai priims sprendimą, kokį priims, tada bus ir vertinimas.“
Taip pat jis neslėpė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl buvusių „omonininkų“ išteisinimo jį pribloškė.
„Atsakysiu taip: Viešpatie, negi išprotėjau? Tokia buvo pirma mintis“, – į klausimą, kokia jo buvo pirma reakcija išgirdus sprendimą, atsakė vyriausiasis prokuroras.
„Atsakysiu taip: Viešpatie, negi išprotėjau? Tokia buvo pirma mintis“, – į klausimą, kokia jo buvo pirma reakcija išgirdus sprendimą, atsakė vyriausiasis prokuroras.
Generalinė prokuratūra penktadienį paskelbė, kad prokurorai priėmė sprendimą skųsti nuosprendį, kuriuo išteisinti buvę OMON pareigūnai.
„Prokuratūra nesutinka su teismo pateiktu tarptautinės ir nacionalinės teisės aiškinimu bei jos taikymu. Per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 20 kalendorinių dienų, prokurorai surašys apeliacinį skundą, kuriame bus detaliai išdėstyti nesutikimo su nuosprendžiu argumentai ir prašoma jį panaikinti“, – rašyta pranešime spaudai.
Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį išteisino buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.
Teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.
Kaip sakė nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas, nors buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su Sausio 13-osios, nei su Medininkų žudynėmis, byloje buvo pateikti parodymai dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“. Tačiau pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų neatitiko minėtų tarptautinės teisės nuostatų.
