Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas kovo 19 dieną atmetė UAB „Niklita“ ir V.Kuktos ieškinį R.Kazėnienei, konstatavęs, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliantai prašė teismo panaikinti jiems nepalankų Kauno apylinkės teismo sprendimą, jų skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės R.Kazėnienės bylinėjimosi išlaidas, atsakovė R.Kazėnienė prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
R.Kazėnienei palankų sprendimą priėmė ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas. Ketvirtadienį teismas paskelbė, kad ieškovų – „UAB ‚Niklita“ skundas yra atmestas. Pasak teismo, R.Kazėnienės pareikšta nuomonė apie UAB „Niklita“ turėjo faktinį pagrindą. Taip pat R.Kazėnienei teismas iš UAB „Niklita“ priteisė 1300 eurų bylinėjimosi išlaidų.
„Visada tikėjau teisingumu. Priešingu atveju, prieš trejetą metų tikrai nebūčiau pradėjusi tokių žygių. Sudėtingų žygių, ieškant teisybės Lietuvoje. Iš tikrųjų tikėjau, bet bijojau to, kas vyksta šiuo metu Lietuvoje. Tai teisėsauga, kas yra matoma viešojoje erdvėje. Niekada negali būti tikras ir gali sulaukti įvairių akibrokštų.
Bet esu be galo laiminga, nes ta nutartis nėra vien mano nutartis. Tai yra bet kurio Lietuvos žmogaus, piliečio nutartis, kad jis laisvai gali reikšti savo nuomonę, pagrįstą nuomonę. Negalime tylėti, turime demaskuoti tokius, kurie kenkia mūsų valstybingumui“, – po sprendimo paskelbimo kalbėjo R.Kazėnienė.
UAB „Niklita“ atstovai ketvirtadienį į Panevėžio apygardos teismą neatvyko.
Apie negeroves prabilo 2017 m.
2017 m. pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi R.Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Toks pranešimas inicijavo tarnybinį patikrinimą. Jo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.
R.Kazėnienės pateiktoje informacijoje figūravusi bendrovė „Niklita“ dėl galimai pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo 2017 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą. Ieškovė tikino, kad R.Kazėnienės teiginiai, pasklidę internetinėje žiniasklaidoje, neatitinka tikrovės. Teismo būdu reikalauta šią informaciją viešai paneigti bei atlyginti 5 tūkst. eurų įvertintą žalą įmonei bei tūkstančio eurų žalą jos savininkui Valdui Kuktai. Pasak „Niklitos“ atstovo, R.Kazėnienės paskleista informacija sukėlė įtampos žmonėms, dirbantiems įkalinimo įstaigose – jie patyrė kalinių užgauliojimus. Vadovui V.Kuktai teko aiškintis verslo partneriams.
Ieškinį prilygino spaudimo priemonei
R.Kazėnienė su jai pateiktu ieškiniu nesutiko. Tikino negalinti paneigti to, ką patvirtino patikrinimus vykdžiusios institucijos. Atsakovė vadovavosi Teisingumo ministerijos komisijos išvadomis, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Valstybės kontrolės audito ataskaitomis.
R.Kazėnienė atkreipė dėmesį, jog jos pateiktoje informacijoje buvo minima daugiau įmonių, todėl paveikti būtent „Niklitos“ reputacijos ji neturėjo jokio tikslo. „Niklitos“ ieškinį teismui ji pripažino spaudimo priemone.
Atsakovė teismo prašė paskirti ieškovams 5 tūkst. eurų baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, o pusę šios baudos išmokėti pačiai R.Kazėnienei.
Teisingumo ministras išreiškė palaikymą
Pernai rugsėjį trečiojo asmens teisėmis į šią bylą pasiprašė būti įtraukta ir Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius išreiškė palaikymą R.Kazėnienei ir prabilo apie psichologinį spaudimą jos atžvilgiu. Jis pripažino, kad įmonė „Niklita“, kurios vadovas bylinėjasi su R.Kazėniene, vis dar laimi bausmių atlikimo sistemos viešuosius pirkimus. Beje, V.Kuktos sutuoktinė Ingrida Kuktienė skandalo metu ėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininkės pareigas. Vykdant reorganizaciją, I.Kuktienės įstaigoje nebeliko. Pasak R.Kazėnienės, per trejus metus pasikeitė apie 30 proc. Kauno tardymo izoliatoriaus administracijoje dirbusių asmenų.
2017 m. pabaigoje po tarnybinio patikrinimo dėl nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose Kalėjimų departamentas paskelbė siūlantis nutraukti sutartį su bendrove „Niklita“, nustačius, kad procedūros vykdytos pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, o laimėtojas nustatytas neteisėtai.
VPT, patikrinusi 2015 metų įmonės „Niklita“ laimėtą pirkimą Kauno tardymo izoliatoriuje, nustatė, kad vienintelis „Niklitos“ akcininkas V.Kukta yra galimai susijęs su buvusiu izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėju Pranu Vaškiu. Pastarasis buvo Kauno tardymo izoliatoriaus viešųjų pirkimų komisijos narys ir pirmininkas. 2013–2015 metais jis buvo V.Kuktos verslo partneris įmonėje „Vipita“.
VPT konstatavo, kad kai kurie reikalavimai tiekėjams minėtame konkurse dirbtinai ribojo tiekėjų, ypač smulkaus verslo, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Pažeidimus nustačiusi VPT rekomendavo nutraukti šią sutartį.
Teisingumo ministerijos atliktas 2015–2017 metų Pravieniškių pataisos namų auditas taip pat parodė pažeidimus, susijusius su keliomis bendrovėmis, tarp jų ir „Niklita“.
Pirmoji įgijo pranešėjo statusą
2019 m. sausį apie negeroves kalėjimų sistemoje prieš dvejus metus paskelbusiai R.Kazėnienei Generalinė prokuratūra suteikė pranešėjo statusą.
R.Kazėnienė – pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką. Ji pranešėjos statuso siekė, nes teigė norinti nutraukti bylinėjimąsi su įmone „Niklita“.
Pranešėjos statusą turinčią R.Kazėnienę draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti. Be to, ji gali gauti kompensaciją už patirtą žalą, išmoką už pranešimą apie nusikalstamą veiką.
Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.
Jis numato, kad asmeniui dėl pranešime pateiktos informacijos negali būti taikoma atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo ar šmeižto, jeigu teikdamas duomenis pranešėjas manė nurodantis tikslią informaciją.
Pasak teisininkės Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės, tokia formuluotė rodo, kad atsakomybė negalėtų būti taikoma tik už pranešimo teisėsaugai turinį, tuo metu R.Kazėnienė bylinėjasi dėl jos anksčiau išsakytų teiginių.
