Aukštesnės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal valstybinės kaltintojos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio, kuriuo Raseinių rajono gyventojas P. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už melagingų parodymų davimą teisme, paskelbė nutartį. Prokurorės apeliacinis skundas atmestas.
Baudžiamoji byla už melagingų parodymų davimą teismui Paulius R. buvo iškelta už tai, kad jis, 2020 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose apklausiamas kaip liudytojas administracinio nusižengimo byloje teismui davė melagingus parodymus.
Vaikinas atsiminė, kad automobilį galbūt vairavo ir avariją padarė jis. Buvo gerokai padauginęs alkoholio. Draugas jam kartojo, kad vairavo jis, todėl galiausiai patikėjo – taip teismui melagingai ir paliudijo.
Tada jaunas vyras teigė, kad tai jis, o ne jo draugas D. V., kuris šioje byloje ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tų pačių metų rugsėjo 19-osios vakarą vairavo automobilį „Opel Vectra“. Tačiau policijos pareigūnai išsiaiškino, kad minėtą rugsėjo vakarą automobilį vairavo vis dėl to D. V. Buvo nustatyta, kad šis vyras nepakluso uniformuoto policijos
pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Nustatyta, kad D. V. vairuojama „Opel Vectra“ – neįregistruota, neapdrausta vairuotojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, D. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus – 1,2 promilės.
Teisme D. V. neigė lemtingąjį vakarą vairavęs minėtą automobilį, tačiau teismas jo pateiktais argumentais nepatikėjo. Praėjusiųjų metų kovą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje paskelbtu nutarimu D. V. buvo pripažintas kaltu, jam paskirta 1400 eurų bauda, ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 4 metams, jo automobilis konfiskuotas.
Šį teismo sprendimą D. V. gynėjas apskundė Šiaulių apygardos teismui, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą teigdamas, kad jo ginamasis esąs nekaltas. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.
Kaip prisiminė – taip ir papasakojo?
Už melagingų parodymų teismui davimą administracinio nusižengimo byloje P. R. pats atsidūrė teisiamųjų suole. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų davimo, kaltinamasis P. R. kaltu neprisipažino ir dėl jam pareikšto kaltinimo paaiškino, kad į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, kur buvo nagrinėjama jo draugui D. V. iškelta administracinio nusižengimo byla, nebuvo kviestas, jokio šaukimo į teismą nebuvo gavęs, tačiau į teismą liudyti vyko savo noru, niekieno neprašomas, norėdamas atlikti pilietinę pareigą.
Teismą tikino, kad tada klaidinti ar meluoti jokio pagrindo neturėjęs – parodymus teisme davęs tokius, kokius prisiminė. Jis atsiminė, kad automobilį galbūt vairavo ir avariją padarė jis. Kaltinamasis pridūrė, jog autoįvykio metu buvo gerokai padauginęs alkoholio. P. R. tvirtino, jog jau po įvykio ir pats D. V. jam nuolatos sakęs, kad automobilį vairavo jis, todėl patikėjo, kad galbūt ir jis vairavo.
P. R. žodžiais, tuo metu jis galvojo, kad teisingai prisimena. Teisme dar pridūrė, kad automobilį lemtingąją dieną vairavo ir jis, ir draugas, ir trečiasis asmuo. P. R. teismą tikino, kad tiesiog norėjo prisiimti kaltę, nes daugiausiai tą automobilį vairavo. Vyras patikslino, jog D. V. jo neprašė prisiimti kaltę ir nežino, ar jo duoti parodymai apie tai, kad vairavo jis, arba trečiasis asmuo, galėjo suklaidinti teismą, pridūrė, kad į teismą vyko ne tam, kad suklaidintų teismą.
Rėžėsi į kitą automobilį
Nagrinėjant bylą dėl melagingų parodymų davimo dabar jau kaip liudytojas buvo apklaustas D. V. Jis teisme paaiškino, jog lemtingąją rugsėjo dieną (tikslios datos neprisiminė), važiuojant dviese – jam ir P. R. automobiliu, įvyko eismo įvykis – jų „Opel Vectra“ atsitrenkė į kitą automobilį. D. V. teigė, jog automobilį visą dieną ir įvykio metu vairavo P. R., tačiau, šio liudytojo žodžiais, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne draugas, o jis.
Liudytojas kalbėjo, jog įvykio aplinkybių neprisimena ne dėl išgerto alkoholio, o dėl smūgio. Dar patikslino, kad jokio trečiojo žmogaus įvykio dieną nebuvę. Bylą dėl melagingų parodymų davimo išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad P. R. padaryta nusikalstama veika – melagingų parodymų davimas – yra įrodyta byloje surinkta medžiaga.
Teismas Paulių R. pripažino kaltu ir jam paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimą,
Teismas Paulių R. pripažino kaltu ir jam paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.
Bausmės sąlygose nustatyta, jog nuteistasis P. R. pirmus du mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, įpareigojo jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Tačiau šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį byloje valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorė apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo.
Prokurorė apeliacinės instancijos teismo prašė P. R. paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, taikant intensyvią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui būnant faktinėje buvimo vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti ten registruotam, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prokurorė teigė, jog P. R. anksčiau teistas 5 kartus, yra daug kartų baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Anot valstybinės kaltintojos, nusikalto P. R. ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas P. R. būtų akivaizdžiai per griežtas ir neatitiktų jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl būtų akivaizdžiai neteisingas. Tas pats vertintina ir su laisvės apribojimo bausmės padidinimu.
Kritika prokurorės griežtumui
Aukštesniojo teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus yra tinkama ir adekvati bausmė tiek Pauliaus R. asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui.
Teismas pažymėjo ir tai, kad nevykdant ar netinkamai vykdant P. R. jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ji gali būti pakeista į areštą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl paskirta bausmė nėra per švelni ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Prokurorės apeliacinis skundas atmestas.
