Kaip pranešė teismas, byla baigta praėjus beveik trejiems metams nuo jos perdavimo teismui 2020 metų lapkritį. Ne vieną posėdį teismui teko atidėti dėl vieno iš kaltinamųjų – K. Š. – ligos. Vėliau jis mirė – byla šiam asmeniui buvo nutraukta, pranešė teismas.
Pasak teismo, nuotekų tinklų ir valyklų tarnyboje dirbantis Povilas Vežbavičius buvo teisiamas už turto pasisavinimą ir iššvaistymą, savo kaltės jis neneigė, teismui papasakojo apie nusikaltimo aplinkybes – viešojo pirkimo derinimą, jame dalyvavusius asmenis, kada, kokiu laiku ir iš kokio asmens paimtus pinigus jis vežė ir perdavė tuometiniam bendrovės „Raseinių vandenys“ direktoriui.
Tačiau, kaip pabrėžė teismas, jis perdavė savo asmenines lėšas, stengdamasis nebloginti santykių su „Raseinių vandenų“ vadovaujančiais darbuotojais, kad įmonė galėtų ir ateityje dalyvauti konkursuose, todėl kaltinamasis išteisintas.
Buvęs „Raseinių vandenų“ direktorius Stanislovas Bartkus buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, svetimo turto pasisavinimu ir iššvaistymu, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad S. Bartkus nepadarė įmonei didelės žalos, be to, nebuvo valstybės tarnautoju, o tik jam prilygintinas asmuo, todėl jį išteisino.
Privačios bendrovės direktorius Arvydas Lukminas buvo kaltinamas už dokumentų klastojimą – nors teismas nustatė, kad jis tyčia pagamino netikrus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad tai buvo padaryta siekiant atgauti pinigus iš „Raseinių vandenų“ už nupirktus statybos rangos darbus, nebuvo siekiama apgauti Lietuvos institucijų, todėl dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo bylą A. Lukminui nutraukė.
Bylos duomenimis, nusikaltimas bendrovėje galėjo būti padarytas 2017 metų lapkritį, vykdant viešuosius pirkimus dėl buitinių nuotekų tinklų rangos darbų.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kelių bendrovių grupei laimėjus „Raseinių vandenų“ viešuosius pirkimus, realiai ne visos bendrovės atliko sutartyje numatytus darbus.
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, kai kuriuos rangovo turėtus atlikti darbus, tuometinio bendrovės direktoriaus S. Bartkaus nurodymu, vietoje rangovo tuos darbus savo darbuotojų ir technikos pajėgomis atliko patys „Raseinių vandenys“.
Tokiu būdu realiai darbus mažesnėmis nei rangovų kainomis, kitomis sąnaudomis atlikus pačiai viešųjų pirkimų organizatorei, dalis įmonės lėšų tokiu būdu galėjo būti iššvaistytos. Įtariama, kad kaltinamasis S. Bartkus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė bendrovei „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą – daugiau kaip 9 tūkstančius eurų.
Byloje taip pat pateikta duomenų, kad vienos privačios bendrovės vadovas susitarė su dabar jau buvusiu bendrovės „Raseinių vandenys“ direktoriumi S. Bartkumi dėl dalyvavimo Nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešajame pirkime, jo pasiūlymo kaina galėjo būti nepagrįstai dirbtinai padidinta 4 tūkstančiais eurų.
Pagal tokį susitarimą viešojo pirkimo organizatorė sudarė minėtai įmonei palankias sąlygas tokį pirkimą laimėti.
Įtariama, kad už tokį palankumą buvusiam bendrovės direktoriui S. Bartkui ir šios bendrovės nuotekų tvarkymo inžinieriui P. Vežbavičiui buvo finansiškai atlyginta.
Byloje bendrovė „Raseinių vandenys“ pareiškė 13 tūkst. 427 eurų ieškinį.
