„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rekordinis FNTT „grobis“ 2016 metais – lietuvių ir latvių suburta grupuotė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba: mūsų šalies mokesčių mokėtojai per metus neteko beveik 40 mln. eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyko spaudos konferencija dėl vykusių kratų bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“.
Asociatyvinė iliustracija: žiniasklaidos dėmesys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovybei. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

FNTT pernai atliktuose tyrimuose išaiškino beveik 40 mln. eurų žalą valstybės biudžetui, rodo 2016 metų FNTT veiklos ataskaita. FNTT dėmesio centre – prekyba naftos produktais, elektronikos, buitinėmis, maisto prekėmis, langais ir durimis, Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimas.

FNTT dėmesio centre – prekyba naftos produktais, elektronikos, buitinėmis, maisto prekėmis, langais ir durimis, ES paramos panaudojimas.

FNTT tyrimuose vyrauja mokesčių vengimo ir slėpimo schemos: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių slėpimas ir vengimas, sandorių bei visų gautų pajamų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje, taip slepiant realų veiklos mastą bei apyvartą, lengvatinio apmokestinimo kompanijų panaudojimas ūkinėje finansinėje veikloje, siekiant sumažinti mokestinę bazę.

Praėjusiais metais FNTT atskleidė Lietuvos ir Latvijos piliečių suburtą grupuotę, vykdžiusią nusikalstamą prekybą naftos produktais. Grupuotė nelegaliais degalais, įtariama, aprūpino Lietuvos centrinę ir pietvakarių dalį. Taip pat – dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, vykdžiusias nusikalstamą prekybą benzinu ir dyzeliniu kuru. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad šių ūkio subjektų apyvarta siekė apie 80 mln. eurų, žala biudžetui – apie 16 mln. eurų.

PVM sukčiavimo schemas taikė ir prekiaujantys elektroninėmis prekėmis ir buitine technika verslininkai. Į Tarnybos akiratį pernai patekusių tokių ūkio subjektų apyvarta siekė 6,8 mln. eurų, padaryta žala biudžetui – per 1,4 mln. eurų, rašoma pirmadienį FNTT paviešintame pranešime.

2016 metais FNTT dėmesio susilaukė atsidūrė ir cukrumi, aliejumi bei kitomis plataus vartojimo prekėmis prekiaujantys verslininkai. Per sudėtingas karuselinio PVM sukčiavimo schemas ūkio subjektai, kurių apyvarta apie 21 mln. eurų, valstybės biudžetui padarė per 3,2 mln. eurų žalą.

FNTT tyrė ir statybų, prekybos langais ir durimis sektorius. Pavyzdžiui, pernai išaiškinta, kad plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių.

Per 2016 metus FNTT išanalizavo informaciją apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kuriems skirta daugiau kaip 270 mln. eurų. Pagal paramos administratoriui Tarnybos pateiktą informaciją nutraukta sutarčių dėl 3,7 mln. eurų ES paramos lėšų. Tarnybos išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti ES finansinės paramos lėšų suma siekia 19 mln. eurų.

FNTT, stebėdama ES paramos panaudojimą, be kita ko, fiksuoja, kad didieji verslo subjektai, sukonsolidavę dideles pinigines lėšas, investuoja jas į paramos projektus, taip ribodami konkurenciją ir paramos prieinamumą mažiems ir vidutiniams verslo subjektams.

Pastebima, kad prekės ar paslaugos įsigyjamos iš lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų kompanijų. 2016 metais vykdyti tyrimai rodo, kad dalis projektų išlaidų grindžiamos pateikiant suklastotus dokumentus (įrangos pirkimo, paslaugų pirkimo, įmonių realiai nevykdančių veiklos), tam pasitelkiami valstybės institucijose dirbantys tarnautojai. Jie, piktnaudžiaudami tarnyba, sudaro sąlygas neteisėtai gauti paramą.

Per 2016 metus FNTT baigė beveik 400 ikiteisminių tyrimų, ikiteisminiuose tyrimuose ištirta 540 nusikalstamų veikų.

„Šiemet Tarnybos prioritetinėmis tyrimų sritimis išlieka PVM ir kitų mokesčių grobstymas vykdant prekybą plataus vartojimo prekėmis, elektronikos prekėmis ir buitine technika, naftos produktais, automobiliais, taip pat teikiant įvairias paslaugas“, – sako FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

Ypatingą dėmesį FNTT kreipia į karuselinį PVM sukčiavimą, kuris vykdomas panaudojant vadinamuosius dingusius prekeivius (angl. Missing Trader Intra-Community (MTIC), kai nusikaltėliai organizuoja tarptautines fiktyvaus prekių pardavimo schemas, į kurias įtraukiami juridiniai asmenys iš kelių valstybių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs