Kauno apygardos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė pripažinti K. Neorą kaltu dėl moterų nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. K.Neoras abi moteris nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Įrodymai pagrindė tai, kad jis abu kūnus paslėpė, prieš tai vieną kūną padalinęs į atskiras dalis.
Be to, jis pagrobė vienos iš nukentėjusiųjų 305 eurus ir asmens tapatybės bei banko korteles, taip pat užvaldė kitos nukentėjusiosios turto už 5749 eurus, pagrobė jos pasą bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.
K.Neoras pripažintas kaltu dėl abiejų moterų nužudymo. Už vienos kaimynės nužudymą jam skirta kalėti 17 metų, už kitos – iki gyvos galvos.
Net dvi ekspertizės patvirtino, jog K.Neoras gali atsakyti už savo veiksmus ir juos suprasti.
Teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, konstatavo, kad baudžiamosiose bylose įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine. Teismų praktikoje yra atvejų, kai asmuo teisiamas už žmogaus nužudymą neradus aukų kūnų.
Pats nuosprendis susideda net iš 62 lapų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad padaryti du labai sunkūs, pavojingi ir trys apysunkiai nusikaltimai. Šiais nusikaltimais sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, padaryta žala ne tik artimiesiems, bet ir visuomenei, o K.Neoras veikė tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti. Be to, teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė parodė, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad K.Neoras nusikaltimų padarymo laikotarpiu būtų sirgęs psichikos liga ir nebūtų galėjęs suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Įvertinta ir tai, kad abi moteris K.Neoras nužudė per palyginti trumpą laiką, pasirinko garbaus amžiaus vienišas moteris, jas abi pažinojo, nužudė iš anksto apgalvojęs savo veiksmų planą, elgėsi šaltakraujiškai, šalino nusikaltimo pėdsakus, imituodamas aukų išvykimą iš namų nepranešus artimiesiems. Jis ne tik nužudė, bet ir užvaldė nukentėjusiųjų turtą, pagrobė jų dokumentus.
Ekspertizių metu nustatyta, kad kaltinamasis simuliuoja atskirus psichinės ligos simptomus, be to, jis išreiškė savo neigiamą požiūrį į abi aukas, dalį kaltės projektuodamas į nužudytųjų asmenybes, taigi išliko abejingas nusikaltimais sukeltoms pasekmėms.
Siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis po sulaikymo tęsė psichinės ligos simuliavimą, kūrė įvairias versijas, o jas paneigus ar pateikus įrodymus ir paprašius juos pakomentuoti, teigė nieko nepamenantis. Ekspertizių metu nustatyta, kad kaltinamasis simuliuoja atskirus psichinės ligos simptomus, be to, jis išreiškė savo neigiamą požiūrį į abi aukas, dalį kaltės projektuodamas į nužudytųjų asmenybes, taigi išliko abejingas nusikaltimais sukeltoms pasekmėms.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju griežčiausia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir nepažeis teismų formuojamos praktikos.
Tarti baigiamąją kalbą atsisakė
Antradienį vykusio teismo nuosprendžio skelbime susirinko didžiulis būrys posėdžio dalyvių, pažinojusių nužudytąsias. Teisėjai baigus skelbti verdiktą, jie ėmė ploti.
„Gerbiama kolegija, atsisakau pasinaudoti savo teise. Baigiamosios kalbos nebus“, – tokie yra paskutiniai 24-erių metų K.Neoro žodžiai teisme.
Nors iš pradžių jaunas vyras žadėjo gintis baigiamąja kalba – tam buvo surengtas atskiras posėdis, tačiau galiausiai iš jo niekas nieko neišgirdo. Net ir to, kas labiausiai visiems rūpi: kur paslėpti nužudytų moterų kūnai?
Paklaustas, ar kada nors, ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, nuteistasis užsiminė apie savo kaltę, bylos prokuroras Virginijus Sokolovas atsakė: „Jis kažką užsiminė tik antrosios psichiatrinės ekspertizės psichiatrams. Ką pasakė? „Niekas nematė, niekas nieko negirdėjo ir nežino“, – maždaug taip.“
Atliktos dvi psichiatrinės ekspertizės
Nuosprendis šioje byloje jau turėjo būti paskelbtas balandį, tačiau tuomet teismas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą: iš naujo tirta kaltinamojo psichinė būklė. Pirmosios ekspertizės išvada buvo tokia: jaunas vyras – pakaltinamas.
K.Neoras kaltintas dviem labai sunkiais, trimis apysunkiais ir dviem nesunkiais nusikaltimais: nužudymu iš savanaudiškų paskatų, bejėgiškos būklė žmogaus nužudymu, asmens dokumento pagrobimu, fizinio asmens dokumento sugadinimu, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu.
Istorija prasidėjo 2015 m. sausio 23-iąją dieną, kai pradingo virš K.Neoro Kauno S.Žukausko gatvės daugiabutyje gyvenusi 63-ejų metų kaimynė.
Istorija prasidėjo 2015 m. sausio 23-iąją dieną, kai pradingo virš jo Kauno S.Žukausko gatvės daugiabutyje gyvenusi 63-ejų metų kaimynė Nijolė Vaškevičienė, kurios sūnus – Kauno apygardos VPK pareigūnas.
Dingusios moters buto durys buvo be įsilaužimo žymių, viduje rasta šeimininkės kraujo. 2015 m. vasario 6 d. jos sukarpyta asmens tapatybės kortelė bei banko mokėjimo kortelė aptikta šiukšlių konteineryje Maironio g. Iš buto dingo dokumentai, banko mokėjimo kortelė, 15 eurų vertės mobilusis telefonas ir 290 eurų.
Po kelių dienų, sausio 26-ąją, iš Maironio g. esančių namų dingo 86-erių metų ilgametė Kauno prekybos organizacijų valdybos vadovė Valerija Urmonienė. Moteris ir K.Neoras buvo kaimynai vienoje sodų bendrijoje prie Kauno marių.
Šios moters bute po jos dingimo taip pat buvo aptikta kraujo. Dingo pinigai, dokumentai (buto bei garažo nuosavybės dokumentai, sodo namelio pirkimo-pardavimo sutartis, testamentas), papuošalai (auksiniai žiedai, grandinėlės, auskarai, baltųjų perlų papuošalų rinkinys). Iš viso pagrobta turto už 5749,68 euro.
Pasisavinti bei sunaikinti asmens tapatybės dokumentai 2015 m. vasario 6 d. taip pat buvo rasti šiukšlių konteineryje.
Kadangi vienintelis šias nužudytas moteris siejantis dalykas – K.Neoro kaimynystė, policijos akys iškart pakrypo šio jaunuolio link.
V.Urmonienės bute, kurio durys taip pat buvo be įsilaužimo žymių, rastas ant laikraščio užrašytas jo telefono numeris. Būtent kaltinamojo telefono skambučių išklotinės ir padėjo surinkti dalį įrodymų prieš K.Neorą. Nustatyta, kad prieš pat V.Urmonienės dingimą, jis kalbėjosi su ja telefonu. Pats teigė, jog pokalbis sukosi apie tujų persodinimą sodyboje. Nors kalbėtasi žiemą.
Vis dėlto, pagrindiniai įrodymai – nužudytų moterų kūnai – taip ir nebuvo aptikti. Tai – pagrindinė K.Neorą gynusio advokato korta.
Pats kaltinamasis duoti parodymus atsisakė. Savo kaltės nepripažino. Baigiamųjų kalbų metu teištarė tris žodžius: „Paskutinio žodžio nebus.“ Tiesa, viena iš nukentėjusiųjų – V.Urmonienės dukterėčia – teisme tikino, kad kiek kalbesnis jis buvo ikiteisminio tyrimo metu – duodamas parodymus vietoje netgi nurodė, kur buvo nužudytų aukų kraujo dėmės.
„Vonioje jis savo ranka net nurodė, kur buvo kraujo dėmės. Kai aš jo paprašiau atiduoti tetos kūną, jis atsakė, jog jam gaila, jog taip įvyko, bet kur padėjo kūną – neprisimena“, – teigė vienos iš nužudytųjų dukterėčia.
K.Neoras teisę Vytauto Didžiojo universitete studijavo dvejus metus. Kraupių nusikaltimų metu jis niekur nedirbo.
N.Vaškevičienės sūnus prašė iš K.Neoro 100 000 eurų moralinio atlygio ir 290 eurų kompensacijos už patirtą turtinę žalą. Tačiau teismas priteisė mažiau – 22 720 eurų.
V.Urmonienės dukterėčia prašė 150 000 eurų moralinio atlygio ir 8410,5 euro kompensacijos už padarytą turtinę žalą, tačiau teismas priteisė tik išlaidas, patirtas samdant advokatą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
