Verdikto paskelbime pirmadienio popietę pasirodžiusi E.Kručinskienė džiaugėsi, kad viskas netrukus bus baigta. Paklausta, ar neskųs teismo nuosprendžio, koks jis bebūtų, kaltinamoji patikino, kad su bauda jos advokatai tikrai siūlo nesusitaikyti. Tačiau skundo teikti ir nereikės.
Teismas nusprendė E.Kručinskienę išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byla medžiaga perduota Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Už tai gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų. Panaikinta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
E.Kručinskienė nekalta, nes nekilo padariniai – nukentėjusysis mažametis nepajuto fizinio skausmo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog moteris mažamečiui sukėlė fizinį skausmą.
„Neginčijamai nustatyta, jog tarp Eglės Kručinskienės ir mažamečio buvo fizinis kontaktas, tačiau smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose baudžiamajai atsakomybei už fizinio smurto sukėlimą kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs mažametis pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti išreikštas“, - sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Virginijus Kalkauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „kaltinamoji yra nukentėjusiojo mama ir juos sieja ypatingas žmogiškas ryšys. Ji yra atsakinga ne tik už vaiko gerovę, bet ir už jo poelgius, todėl tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį“.
Teismas taip pat konstatavo, kad E.Kručinskienė nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties.
„Pirmiausia reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame reiškėsi jos pykčio proveržis. Ji siekė apsaugoti savo mažametį vaiką nuo išbėgimo į dviračių taką ir susidūrimo su dviratininkais. Šiuo atveju akivaizdu, kad moteris savo veiksmais tenorėjo pamokyti savo sūnų, o ne sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkai“, - paaiškino teisėjas.
Nuosprendyje pažymima, kad konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys. Kaltinamoji neperžengė privataus konflikto ribų ir jos veiksmais viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta.
Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
Džiaugėsi, kad galės netrikdomai keliauti
Po teismo verdikto paskelbimo bylos prokurorė Genovaitė Ročienė teigė nežinanti, skųs ar neskųs sprendimą – reikia susipažinti su teismo motyvais. O štai E.Kručinskienė džiaugėsi triumfavusiu teisingumu.
„Džiaugiuosi, kad išteisino, kad nebus teistumo, nebus tos baudos. Kad galėsiu išvykti, ilgai pasieniuose nelaikys, kaip kokią nusikaltėlę. Tai yra pergalė. To ir tikėjausi – išteisinimo. Iš to, kaip vyko bylos procesas, tai jau matėsi“, – teigė E.Kručinskienė.
Paklausta, ar nežada bylinėtis su valstybe dėl patirtos žalos, išteisintoji patikino, kad Lietuvoje yra sunku kažką laimėti.
„Ką norėčiau pasakyti liudininkui, dėl kurio parodymų visa tai kilo? Jis pats turi šeimą, tad linkėčiau paprasčiau į viską pažiūrėt. Kad tėvams būna situacijų su vaikais. Jie kartais privalo reaguoti greitai ir efektyviai. Kartais gal ir netaktiškai. Bet gelbėdamas vaiką kartais vertiesi per galvą, kad jis nepražūtų. Ir tai gali kainuoti. Reiktų įsižiūrėti į kiekvieną situaciją, paklausti, kodėl ir kas, o ne iškart pulti įduoti kaip kokį nusikaltėlį“, – besišypsodama kalbėjo E.Kručinskienė.
Paklaustas, ko pasimokė iš šios istorijos, ji atsakė: „Būt labai atsargi. Nebūt tokia atvira, slėptis. Ir vaikus mokyti būti atsargiems viešumoje. Savo emocijų neparodyti. Jei ekstremali situacija, bėgti į krūmus, slėpti vaiką, kad jis nepapultų tik į kieno akis, kad nepagalvotų, jog vyksta koks negerumas. Vaikai yra toks dalykas! Kartais neišvengi jų riksmo, triukšmo“.
Kaltės nepripažino nuo pradžių
E.Kručinskienė buvo kaltinama smurtavusi prieš sūnų ir viešoje vietoje demonstavusi nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusi visuomenės rimtį ir tvarką, nes galimus smurto veiksmus atlikusi viešoje vietoje – Panemunės šile.
Kaltinamoji, nagrinėjant bylą teisme, savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau siekė visiško išteisinimo. Aiškino tenorėjusi sudrausminti sūnų, kuris jos neklausė ir pasileido bėgti takeliu į dviračių taką. Pasivijusi sūnų ji kelis kartus pliaukštelėjo per storą kombinezoną.
E.Kručinskienė anksčiau tikino, kad teismo paskirta bauda šeimai būtų nemaža našta, nes pajamos nėra didelės, tačiau vylėsi, kad jeigu ji būtų paskirstyta dalimis, stengtųsi ją sumokėti.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Tarnyboms nusprendus vaikus iš šeimos paimti, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaikų teisių specialistai sako, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas. Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.
