„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdybą iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
S.Petrenko sakė, esą Lietuvos prokuratūros darbuotojų veiksmai yra žinomai melagingo pobūdžio, nes, anot jos, „minėti įvykiai Vilniuje įvyko Lietuvos buvimo SSRS metu, o kariniai padaliniai atliko savo tarnybinę prievolę, veikdami remiantis SSRS įstatymų baze“.
Ji tikino, esą Rusijos piliečiams pateikti kaltinimai nėra grindžiami objektyviais įrodymais.
„Būtina pabrėžti, kad Rusijos piliečių baudžiamasis persekiojimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais – praėjus daug metų po 1991 metų įvykių, tai yra, taikant atgalinį baudžiamųjų įstatymų galiojimą, griežtinantį bausmę“, – pareiškė Tyrimų komiteto atstovė.
Prokuratūra: Rusijos veiksmai – bandymas paveikti pareigūnų darbą
Reaguodama į Rusijos tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Generalinė prokuratūra primena Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.
„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Jame taip pat priduriama, kad joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos šiuo metu nėra gautas.
Sausio 13-osios teisėja ir prokuroras: į Rusiją nevykome ir nevyksime
Sausio 13-osios bylą nagrinėjantys teisėjai ir kaltinimą joje palaikantys prokurorai sako nesureikšminantys Rusijos pareiškimų apie jiems iškeltas bylas, o į Rusiją nevykdavo ir nevyks.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, Sausio 13-osios byloje dalyvaujanti kaip atsarginė teisėja, stebisi Rusijos veiksmais.
„Aš niekada ir neplanavau vykti į Rusiją, visiškai neaktualu, neplanuoju į tą pusę niekada važiuoti. Man kol kas jokių nepatogumų nesukelia. Esam sąmoningi žmonės, ir suprantame, kad net į tą pusę nepatartina vykti, jokių planų net nėra“, – pirmadienį BNS sakė A.Survilienė.
Paklausta, jei Lietuvos pareigūnai nuvyktų į užsienio valstybę ir ten būtų Rusijos prašymu sulaikyti, A.Survilienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kad tokiu būdu būtų galima vykdyti Lietuvos pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.
„Nė vienoje demokratinėje valstybėje nėra kodekse tokio straipsnio. Niekur nėra numatyta atsakomybė teisėjui už tai, kad jis svarsto kokią nors bylą, net ir sulaikius, kita šalis negalėtų išduoti. Dar tokios šalies negirdėjau, kad teisėjas būtų persekiojimas už bylos nagrinėjimą, net ne už nuosprendį. Čia virš visko. Teisėjai tada nusišalintų nuo bylų, jei žinotų, kad gali persekiotų. Gal kita šalis ir galėtų trumpam sulaikyti, bet negalėtų išduoti Rusijai – turi būti dvigubas baudžiamumas, atitikmuo turi būti“, – BNS sakė A.Survilienė.
Paprastai kai užsienio valstybė sulaiko asmenį, kurį prašo išduoti kita valstybė, prašančioji išduoti nurodo, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį prašoma išduoti sulaikytąjį. Išduodančioji šalis vertina, ar jos Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už sulaikytajam inkriminuojamą nusikaltimą, kokia bausmė gresia ir t.t.
Valstybės kaltinimą abiejose Sausio 13-osios bylose palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius BNS sakė, kad taip pat neketina vykti į Rusiją.
„Planų tokių nebuvo, bet mums ir taip aišku, kad nereikia vykti į Rusiją. Nėra jokio reikalo ten vykti“, – BNS sakė G.Paškevičius.
Jis tvirtino, kad Rusijos veiksmai Lietuvos pareigūnų atžvilgiu jo nenustebino. Jis prisiminė, kad Rusija kėlė bylas tarnybos sovietų armijoje vengusiems šauktiniams.
„Tokios valstybės nėra, armijos tokios nėra, o jie gąsdino, kad persekios“, – BNS sakė G.Paškevičius.
Ministras įspėjo teisėjus ir prokurorus
Maskvai paskelbus apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų persekiojimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šie teisėjai ir prokurorai turėtų nevykti į Rusiją ir jos „satelitines šalis“.
„Į Rusiją vykti nėra saugu, nes gali būti sulaikyti. Lygiai tas pats pasakytina apie satelitines Rusijai šalis. Čia akivaizdi rekomendacija“, – BNS pirmadienį sakė L.Linkevičius.
Konkrečių šalių be Rusijos, kuriose Lietuvos pareigūnams gali grėsti pavojus, ministras sakė kol kas negalįs detalizuoti.
Rusijos elgesį L.Linkevičius pavadino cinišku bandymu daryti spaudimą Lietuvos teisėsaugai, atsižvelgiant į tai, kad Maskva atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant sovietų agresiją.
L.Linkevičiaus vertinimu, Rusijos teisėsauga pastaruoju metu tampa „represiniu įrankiu, įteisinančiu aneksijas, okupacijas ir neigiančiu akivaizdžius nusikaltimus“.
Seimo pirmininkas kaltina Rusiją vykdant spaudimą
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas apie Rusijos teisėsaugos pradėtą tyrimą, apkaltino Maskvą vykdant spaudimą Lietuvos pareigūnams.
Parlamento vadovas teigė tikintis, kad tyrimas Rusijoje nepaveiks bylos Lietuvoje nagrinėjimo.
„Suprantu tai kaip spaudimą teismo ir prokuratūros darbui. Tikiu, kad šis Rusijos teisėsaugos sprendimas nepaveiks dabar vykstančio teismo proceso, kuriame nagrinėjami Sausio 13-osios įvykiai. Esame demokratinė ir teisiniais principais besiremianti valstybė, kur teismai veikia nešališkai ir objektyviai“, – sakė V.Pranckietis.
Seimo pirmininko komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Karolina Frolovienė.
Teisingumo ministras: sprendimas grynai politinis
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius 15min atsiųstame komentare sako, kad toks Rusijos žingsnis – politinis ir nekorektiškas.
„Tokius Rusijos veiksmus vertiname kaip itin nekorektiškus, nes jokia kita valstybė negali kištis į Lietuvoje vykstančius teisminius procesus. Toks Rusijos sprendimas pradėti tyrimą yra grynai politinis, kadangi ši valstybė atsisakė bendradarbiauti tiriant Sausio 13-osios bylą.
Rusijos teiginiai, kad 1991-aisiais galiojo dar sovietiniai įstatymai, akivaizdžiai prasilenkia su tikrove, kadangi po Nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11-ąją Lietuvoje tie įstatymai nustojo galioti“, – teigia E.Jankevičius.
D.Žalimas: Tai – teisingumo parodija
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teisingumo parodija vadina Rusijos teisėsaugos sprendimą pradėti tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, nagrinėjančių Sausio 13-osios bylą.
Pasak D.Žalimo, bylą iškėlusio Rusijos tyrimų komiteto veikloje „seniai nėra nei teisės, nei teisingumo“.
„Persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – tai teisingumo parodija“, – BNS pirmadienį sakė D.Žalimas.
„Tokį veikimo būdą galima apibūdinti taip – nusikaltėlis baudžia auką už tai, kad ji priešinosi“, – pridūrė teisėjas.
D.Žalimo teigimu, Lietuva yra antroji šalis, kurios teisėsauga susidūrė su tokiu Rusijos elgesiu – neseniai panaši byla iškelta Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjams, pasmerkusiems Krymo aneksiją.
Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė manantis, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai turėtų peržiūrėti savo bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis posovietinėmis šalimis.
„Reikėtų keisti teisėsaugos pareigūnų požiūrį, kad Rusijoje dirba kolegos profesionalai ir reikia su jais palaikyti profesinius ryšius. Jų veiksmai tarnauja Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos nusikaltimų šlovinimui“, – kalbėjo D.Žalimas.
Pasak jo, Lietuvos Konstitucinis Teismas nebendradarbiauja su institucijomis iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, išskyrus Moldovą.
URM: Tai atviras spaudimas Lietuvai
Išplatintame pranešime spaudai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija rašo tokį Rusijos Federacijos sprendimą laikanti atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams.
„Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami. Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“, – rašoma URM pranešime.
Taip pat minima, kad Lietuvos teismams metami kaltinimai jokio pagrindo neturi.
„Ypatingu cinizmu dvelkia Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, skambantis iš šalies, kuri niekuomet neatsiliepė į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymus bendradarbiauti šioje konkrečioje byloje, taip pat Medininkų žudynių byloje, aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės. Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę“, – rašoma URM pranešime.
Anot jų, nepaisant Rusijos spaudimo, Lietuva ir toliau sieks teisingumo Sausio 13-osios ir Medininkų byloje.
„Prisimename šimtus tūkstančių Rusijos gyventojų, tomis tragiškomis 1991 metų sausio dienomis spontaniškai išėjusių į Maskvos, Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) ir kitų Rusijos miestų gatves bei tokiu būdu išreiškusių savo nepritarimą Sovietų Sąjungos kariuomenės ir vietos kolaborantų nusikalstamiems veiksmams Vilniuje. Šiandieninį Rusijos Federacijos tyrimų komiteto sprendimą matome kaip kiršinantį mūsų visuomenes ir neatspindintį tikrosios Rusijos žmonių pozicijos šiuo klausimu“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad tokie veiksmai kenkia dvišaliams santykiams.
V.Landsbergis pasiūlė nereaguoti
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis siūlo nereaguoti į Rusijos siekius kelti baudžiamąsias bylas Sausio 13-osios bylos prokurorams ir teisėjams.
„Byla eina savo keliu be Rusijos pagalbos. Rusija mano, kad gali sutrukdyti tam kokiu nors brutaliu kišimusi. Manau, kad mūsų valdžia turėtų net nereaguoti.
Nes lygiai taip pat jie gali iškelti bylas Amerikos prokurorams, kurie dabar persekioja Rusijos piliečius šnipus“, – BNS sakė V.Landsbergis.
Rusijos tyrimas – propagandinis triukas
Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius.
Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.
„Aš manau, kad tai yra savotiškas viešos erdvės kovos ar propagandinis įrankis, siekiant permesti atsakomybę, permesti kaltę tiems patiems teisėjams ar net pačioms aukoms“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.
N.Maliukevičius teigė, kad Rusija ir anksčiau imdavosi panašių priemonių, o vienas pastarųjų atvejų buvo bandymas finansiniais nusikaltimais apkaltinti britą Williamą Browderį.
Šis verslininkas yra aršus Kremliaus kritikas ir daug prisidėjo, kad Jungtinių Valstijų Kongresas 2012 metais priimtų vadinamąjį Magnitskio įstatymą, atvėrusį kelią Vašingtonui įvesti griežtas sankcijas dešimtims Rusijos aukšto rango pareigūnų.
Sergejus Magnitskis buvo W.Browderio investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ teisininkas. 2009 metų lapkritį jis mįslingai mirė Rusijos kalėjime, prieš tai atskleidęs didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai.
„Akivaizdu, kad tai yra bendra agresyvi Kremliaus strategija ginantis nuo pateikiamų jiems ar jų veikėjams kaltinimų, ir tai ne pirmas atvejis“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Pasak jo, Rusijos bandymai permesti atsakomybę matomi ir teisinėje, ir informacinėje erdvėje.
„Tokia strategija matoma tiek informacinėje plotmėje, kai yra kaltė permetama, pavyzdžiui, Ukrainai už lėktuvo numušimą, (...) tą patį matome ir teisinėje plotmėje, kai yra teisinėmis priemonėmis arba net naudojantis Interpolu bandoma permesti šitą atsakomybę“, – tvirtino politologas.
Pasisakė ir A.Širinskienė
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Rusijos teisėsaugos pradėtą tyrimą Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu vertina kaip desperatišką bandymą paneigti tragiškus įvykius.
„Panašu, kad tai yra desperatiškas bandymas bet kokiomis išgalėmis paneigti Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko, koks buvo pasikėsinimas iš Rusijos pusės į Lietuvos žmonių laisvę ir jų gyvybes“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.
Rusijos teisėsauga pirmadienį iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
Pasak A.Širinskienės, demokratinėse valstybėse panašaus pobūdžio baudžiamoji atsakomybė, kaip „neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn“, neegzistuoja.
Ji teigė, kad byla Rusijoje neturėtų daryti įtakos Sausio 13-osios bylos nagrinėjimui Lietuvoje.
„Aš labai abejoju, ar tai turės bent mažiausią įtaką bylos nagrinėjimui Lietuvoje, juo labiau, kad Rusija ir anksčiau nebendradarbiavo su Lietuvos teisėsauga bylos klausimais“, – kalbėjo politikė.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
