Abu vyrai, buvo kaltinami dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (toliau – ir FSB), siekiančia daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Kaliningrado srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.
Kaltinamasis M. T. gyveno pasienyje, nuolat vyko į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir rafinuotai verbavo FSB pareigūnas. M. T., veikdamas su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 6 metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis, t. y. tokiu būdu rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.
Kaltinamasis A. G., veikdamas kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 4 metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos atstovui. Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta. Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas, pripažinęs abu kaltinamuosius kaltais dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 15 metų.
Įvertinęs A. G. bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jam turi būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau parenkant artimą sankcijos minimumui bausmės dydį atsižvelgta į užsienio valstybei pateiktos informacijos mastą ir tos informacijos keliamą pavojų, t. y. į tai, kad suteikta informacija, daugiausia susijusi su kultūriniais renginiais, minėjimais Lietuvoje, priklauso kitai informacijai, dominančiai užsienio valstybę, jos pavojingumo laipsnis yra mažesnis negu perduodant žvalgybos tarnyboms valstybės paslaptį sudarančią informaciją.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. T. nustatyta, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad jis į šnipinėjimą buvo įtrauktas palaipsniui, iš pradžių jam vykdant menkus žvalgybos atstovo nurodymus, vėliau įsitraukė į vis sunkesnę žvalgybinę veiką, už jo paslaugas būdavo atsilyginama. M. T., supratęs savo veikos nusikalstamą pobūdį, bijojo prisipažinti VSD pareigūnams apie vykdomą šnipinėjimą.
Įvertinta ir tai, kad M. T. turi šeimą, sveikatos problemų. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.
