Kaip kalbėjo S.Skvernelis, jo idėja neprieštarauja Konstitucijai, ji leidžia sukurti specializuotus teismus, vienas tokių pavyzdžių – administraciniai teismai.
„Tai būtų teismas, kuris nagrinėtų ir specializuotųsi korupcinių nusikaltimų nagrinėjimo bylose. Specializacija yra labai svarbus momentas. Dažnai kritikuojame ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl kokybės vien todėl, kad kai esi universalus, trūksta specialiųjų žinių. O korupciniai nusikaltimai pasižymi keliomis savybėmis: gerai organizuota, gerai užmaskuota veikla ir turinti labai gerus konsultantus visose srityse“, – 15min studijoje kalbėjo į prezidento postą nusitaikęs politikas.
Anot jo, tokiuose teismuose dirbantiems teisėjams būtų užtikrinama visapusiška apsauga.
„Kalba ne apie fizinę, o socialinę apsaugą. Manau, tai turėtų būti ir uždarbis, ir socialinės garantijos ir gal net tokios garantijos, kada baigę savo kadenciją arba darbą šiame specializuotame teisme, jiems nebereikėtų daugiau ieškoti savęs darbo rinkoje. Jiems būtų suteiktos ilgalaikės socialinės garantijos arba išankstinė pensija. Specializacija yra labai svarbu. Jeigu tokie teismai atsiras ir bus priimti teisėjai, tai objektyvūs, realūs nuosprendžiai yra geriausia prevencija, kad nusikalstamos veikos nebebūtų daromos“, – teigė jis.
Klaustukų labai daug
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius dr. Algimantas Čepas išgirdęs šią idėją nebuvo sužavėtas ir negailėjo kritikos. Visų pirma – dėl idėjos atitikimo Konstitucijai, kur rašoma: „Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami“.
„Šioje vietoje Konstitucija kalba apie „karo lauko teismus“, „troikes“ ir panašius dalykus. Tad specializuoti antikorupciniai teismai tikrai šios normos nepažeistų. Bet kiltų klausimas dėl lygybės prieš įstatymą ir teismą – ar principas liktų nepažeistas, jei visų bylas nagrinėtų bendrosios kompetencijos teismai, o kaltinamųjų korupcija – specializuoti teismai.
Be to, kiltų klausimas, kaip spec. teismas įsipaišytų į teismų sistemą – ar galima būtų jo sprendimus apskųsti Lietuvos Apeliaciniam Teismui, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Matyt būtų rasta būdų, kad teismas taptų bendrosios kompetencijos teismų sistemos dalimi, ne taip, kaip administraciniai, sudarantys atskirą sistemą. Bet klaustukų daug“, – kalbėjo mokslininkas.
Mokslininkas taip pat nelabai supranta, kodėl būtent korupcijos bylas nagrinėjantiems teisėjams reikalinga platesnė apsauga.
„Ką, tarkime, nusikalstamų susivienijimų bylose mažesnė rizika? Pavyzdžiui, galėtumėt pakalbinti Panevėžio apygardos prokuratūrą, prokuroro Gintauto Sereikos nužudymas ten dar neužmirštas. Ir tai jokia korupcijos byla“, – sakė mokslininkas.
Anot jo, labai svarbu nepamiršti ir kokios korupcijos bylos nagrinėjamos teismuose – apie 90 proc. atvejų sudaro bandymai papirkti kelių policijos patrulius.
„Tokioms byloms reikalinga kažkokia ypatinga specializacija ir ypatinga apsauga? Taip, specializacija svarbu, bet bent aš jau nematau, kokias specifines žinias turėtų turėti būtent korupcijos bylas nagrinėjantys teisėjai“, – svarstė A.Čepas.
Mato svarbesnių sričių
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje nesugebėjome įtvirtinti specializacijos kur kas svarbesniais klausimais, pavyzdžiui, nepilnamečių nusikaltimų klausimais.
„Kiek specifinių žinių turėtų turėti teisėjai, nagrinėjantys sunkių ekonominių nusikaltimų bylas (prisimenant 17 tomų apimties Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą). Tuo tarpu nusikaltimuose valstybės tarnybai, na, tik kažkokiais išimtinais atvejais būna kokia nors specifika“, – atkreipė dėmesį jis.
Nors premjeras to ir nepasakė, A.Čepas spėja, kad šis pasiūlymas išimtinai susijęs su Lietuvą sudrebinusia teisėjų korupcijos byla. Dauguma spėlioja, kaip teisėjams seksis teisti teisėjus, jei ši byla pasieks teismą.
„Tai perkėlus nagrinėjimą į specializuotą teismą, to spaudimo neturėtų būti, – sakė jis ir iškart pridūrė smarkiai abejojantis, ar didelį spaudimą jaustų ir dabar dirbantys teisėjai. – Pavyzdžiui, ar yra duomenų, kad spaudimą jautė teisėjai, sprendę suėmimo klausimus? Antra, pasakyti, kad yra bylų Lietuvoje, su kuriomis Lietuvos teismų sistema nepajėgi susitvarkyti – na, čia būtų rimta. Be to, toks teiginys negalėtų būti paremtas faktais. Bent aš tokių faktų nesu girdėjęs.“
Galutinė teisininko išvada – dėl tiek nusikaltimų valstybės tarnybai bylų, kiek šiandien pasiekia teismus, neracionalu kurti atskiras struktūras su visa administracija: buhalteriais, valytojais ir taip toliau.
Pasakyti, kad yra bylų Lietuvoje, su kuriomis Lietuvos teismų sistema nepajėgi susitvarkyti – na, čia būtų rimta
„Jei jau būtų kokių nors aiškių pagrindimų, kodėl specializacija yra reikalinga, tai reikėtų spręsti ne kuriant atskirus teismus, bet skatinant teisėjų specializaciją esamuose teismuose“, – sakė jis.
Tiesa, idėja apie platesnes socialines garantijas, anot A.Čepo, verta atidesnio pasigilinimo.
„Bet ir tokiu atveju reikėtų pasižiūrėti, kur didžiausios rizikos kyla, nemanau, kad nusikaltimai valstybės tarnybai kelia didžiausias rizikas, bent jau tikrai ne visi“, – sakė jis.
Populiaru trečiojo pasaulio valstybėse
Pavyzdžių, į ką pasižvalgyti pasaulyje, yra. Iš viso antikorupciniai teismai veikia 20 valstybių.
Tiesa, toli gražu ne visose valstybėse tokie teismai veikia kaip atskiros institucijos. Taip yra vos keturiose – Afganistane, Bulgarijoje, Indonezijoje ir Malaizijoje.
Kitur, pavyzdžiui, Kenijoje ir Bangladeše, tiesiog yra konkretūs teisėjai, kurie specializuojasi korupcijos bylose, bet dirba įprastuose teismuose.
Didžiojoje dalyje valstybių, tarp jų ir Kroatijoje bei Slovakijoje, tiesiog įkurti atskiri korupcijos bylas nagrinėjantys padaliniai, tačiau jie veikia greta pirmosios instancijos teismų.
S.Skvernelio idėja nėra unikali ar negirdėta, ji 2016 m. nagrinėta Jungtinėse Tautose. Specialiai tam Harvardo universiteto profesorius Matthew C. Stephensonas parengė studiją.
Pagrindiniai argumentai už tokius teismus – efektyvesnis korupcijos bylų nagrinėjimas, taip pat tai aiškus signalas užsienio partneriams, kad į korupcijos problemą žiūrimą rimtai.
Taip pat svarbus aspektas – nepasitikėjimas teismų sistema ir noras, kad šias bylas nagrinėtų į korupcijos problematiką įsigilinę teisėjai.
Tiesa, tyrimo išvadose aiškiai rašoma, kad nors kai kur antikorupciniai teismai atnešė teigiamų pokyčių, kitur jais teko nusivilti. Tyrimo autorius aiškiai pripažįsta, kad norint konkretesnių išvadų, reikia gilesnių tyrimų.
„Prieš investuojant į naujų teismų kūrimą, įstatymų leidėjams reikia turėti aiškią, įrodymais paremtą analizę apie dabar egzistuojančią sistemą ir mechanizmus, kurių trūksta“, – tokią išvadą daro tyrimo autorius.
Siūlo neskubėti
Ar antikorupciniai teismai išties geriausia idėja kovojant su korupcija, suabejojo ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Jis pasidžiaugė ministro pirmininko bandymais ieškoti naujų ir geresnių būdų kovoje su korupcija ir pritarė, kad šiuo metu neišnaudojame viso turimo antikorupcinio potencialo.
„Pavyzdžiui, teismų skiriamos baudos už korupciją galėtų ir turėtų būti didesnės, – pavyzdį pateikė S.Muravjovas. – Vis dėlto, siūlyčiau antikorupcinių teismų kol kas nesteigti, o verčiau pradėti geriau matuoti, kaip dirba mūsų antikorupcinės institucijos. Šiuo metu dažnai nežinome, ar jų veiksmai iš tiesų prisideda prie korupcijos mažėjimo“, – kalbėjo jis.
