Sausio 12 dieną 15min redakciją pasiekė žinia dėl baigto tarnybinio patikrinimo. Jis buvo inicijuotas norint atlikti vertinimą, ar Marijampolės pataisos namų pareigūnai padarė viską, kad 2019 metų gegužę šioje kalinimo įstaigoje neįvyktų žiaurus kalinio nužudymas. Patikrinimo išvada – turėtų būti priimtas sprendimas inicijuoti ikiteisminį tyrimą pareigūnams.
Kaip skelbiama 15min redakcijai atsiųstame pranešime, Kalėjimų departamentas spręs klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų.
Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos (15min 2020 metų lapkričio 9 dieną publikuoto straipsnio) apie netinkamus Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmus, kai 2019 metų gegužės mėnesį buvo nužudytas nuteistasis.
Kalėjimų departamentas spręs klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad minėtų pataisos namų pareigūnai dirbo aplaidžiai, todėl siūloma spręsti klausimą dėl šių pareigūnų veiksmų, o tiksliau neveikimo teisinio įvertinimo.
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad minimu atveju pataisos namų pareigūnams negalima skirti tarnybinės nuobaudos, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Todėl Kalėjimų departamento vadovybė siūlo pareigūnų veiksmus įvertinti inicijuojant ikiteisminio tyrimo procesą.
„Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pačių Marijampolės pataisos namų tarnybinis tyrimas atliktas skubotai (jis buvo vykdomas 2019 metais, iškart po nužudymo – aut. past.), neišnaudota galimybė tyrimo metu gauti duomenis, siekiant išsamiai nustatyti visas įvykio aplinkybes. Tenka apgailestauti ir pasakyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, kai buvo nužudytas nuteistasis, pareigas atliko aplaidžiai – netinkamai kontroliavo nuteistųjų elgesį, nerūpestingai atliko tiek patalpų, tiek asmens apžiūras. Todėl pareigūnų veiksmai, tiksliau galimas pareigų neatlikimas, turėtų būti įvertinti baudžiamosios teisės prasme,“ – teigia Jurga Mickienė, Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė.
Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta ir netinkamų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, dėl kurių Marijampolės pataisos namų tarnybinio tyrimo išvada nebuvo pateikta Kalėjimų departamento vadovybei ir Imuniteto skyriui įvertinti.
Kalėjimų departamento vadovybė, įvertinusi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei siekdama išvengti panašių situacijų ateityje, taip pat nurodė imtis šių priemonių: Marijampolės pataisos namų direktoriui pavesta įvertinti šio tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į jas organizuojant Marijampolės pataisos namų veiklą bei pateikti Kalėjimų departamentui informaciją, kaip bus šalinami nustatyti trūkumai.
Kalėjimų departamento atsakingiems asmenims pavesta: nustatyti detalesnį tarnybinių patikrinimų procedūrų atlikimo aprašymą bei vaizdo įrašų saugojimo tiriant ypatingus įvykius tvarką; peržiūrėti Kalėjimų departamentui pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų patvirtintas nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkas, įvertinti, ar nustatyti jų perkėlimo kriterijai yra tinkamai apibrėžti, bei pateikti rekomendacijas šioms tvarkoms tobulinti.
Marijampolės pataisos namų pareigūnai dirbo aplaidžiai.
Ginklų nesudėjęs aukos tėvas – prieš visą sistemą
15min primena, kad pernai lapkričio 9 dieną 15min publikuotas straipsnis „Nuo 18-mečio rankos pataisos namuose mirusio kalinio tėvas: „Tas sadistas jį kankino 3 paras ir visi apsimetė, kad negirdi““ visuomenėje sukėlė pasipiktinimą. Ne vienam skaitytojui kilo klausimas, kaip nuteistuosius turintys prižiūrėti pareigūnai galėjo nepastebėti smurto žymių, kai nuobaudų kameroje tris paras buvo vykdomas vieno kalinio kankinimas, pasibaigęs mirtimi.
Pernai lapkričio 3 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį šioje žmogžudystės byloje, kurioje 4 kartus prieš tai teistas 20-metis Lukas Lukoševičius pripažintas kaltu 2019 metų pavasarį Marijampolės pataisos namuose nužudęs kartu kalėjusį 28-erių metų vilnietį E.J.
Nužudymas įvykdytas suduodant mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir pusmetrio ilgio metaliniu strypu (nulaužta viena kameroje stovėjusio stalo koja) į kojas, rankas, galvą.
Po nužudymo atlikę E.J. kūno ekspertizę, teismo medicinos ekspertai, be sunkios galvos traumos, lėmusios mirtį, nustatė regimas kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarėlėje; dešiniuose žaste, dilbyje, riešo srityje ir plaštakoje; kairiuose žaste ir plaštakoje; dešinėse šlaunyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairėse šlaunyje ir blauzdoje; paviršines pjautines žaizdas dešinėse blauzdoje ir pėdoje. Kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir šlaunyse) buvo ypač masyvios ir išplitusios, tikėtinos jų komplikacijos.
Dėl ilgalaikio nuolatinio mušimo E.J. paniro į komą, jo gyvybė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis užgeso ligoninėje atlikus galvos operaciją. Tuo metu žudikui tebuvo 18 metų.
Nuteistajam skirtas 15 metų nelaisvės atėmimas.
Į 15min kreipėsi aukos tėvas Romualdas J., papasakojęs apie tai, kaip jo sūnus L.Lukoševičiaus, kurį jis pokalbio metu vadino sadistu, buvo kankintas tris paras. Nukentėjusiuoju nužudymo byloje pripažintas vyras tvirtino, kad situaciją, palankią žmogžudystei, sukūrė pataisos namų personalas. Anot jo, sūnus (nužudytasis E.J.) ir L.Lukoševičius kartu sėdėti negalėjo, nes priklausė skirtingoms kastoms.
Apie tai, kad E.J. buvo mušamas tris paras, teisme kalbėjo ne tik liudininkai – kiti kaliniai, bet ir pats nuteistasis L.Lukoševičius, pripažinęs, kad smurto auka net sunkiai galėjo pastovėti, E.J. kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, mušęs jį dėl mažareikšmės priežasties, o operatyvininkus perspėjęs, kad jei neiškels E.J. iš jo kameros, toliau smurtaus. Pareigūnai, pasak nuteistojo parodymų teisme, matė ant aukos veido ir kojų sužalojimus.
Kaip rašoma teismo nuosprendyje, L.Lukoševičius patikino, kad kai mušė nukentėjusįjį, skambėjo visas aukštas. Nulaužta stalo koja buvo už palangės, ją galima buvo matyti akivaizdžiai, tačiau pareigūnai nepastebėjo, nors apžiūra daroma kas pusvalandį.
Sumušimus po nužudymo fiksavo ir ekspertai, juos savo akimis matė ir nužudytojo tėvas, atsiėmęs sūnaus kūną ir paprašęs atlikti dar vieną ekspertizę. Tačiau teisme liudiję pataisos namų prižiūrėtojai tikino, jokių sumušimų nematę, nusiskundimų iš E.J., kol šis dar buvo gyvas, negirdėję.
Aukos tėvas: „Toje pačioje vietoje galėjo būti kitas vaikinas ar senelis“.
„Žadu kreiptis į teismą dėl pataisos namų prižiūrėtojų neveikimo, taip visko nepaliksiu“, – po straipsnio publikacijos 15min žurnalistei teigė nužudytojo tėvas Romualdas J., pavadinęs visai tai nevykusiais operatyvininkų žaidimais.
„Toje pačioje vietoje galėjo būti kitas vaikinas ar senelis. Bet kas kitas, žemesnės kastos, būtų taip pat kankintas. Situaciją sukūrė pataisos namų darbuotojai. Jie juk ne tik nuteistuosius prižiūri, jie taip pat privalo juos saugoti: nuo vienas kito, nuo savižudybių ir t.t. Čia juk pataisos namai. PATAISOS namai! Sūnus padarė nusikaltimą, už tai kalėjo. Bet mirties nuosprendžio jam juk nebuvo skirta“, – 15min teigė aukos tėvas.
Iš pradžių Kalėjimų departamentas pažeidimų nematė
Ruošiant lapkričio 9 dienos straipsnį, iš Kalėjimų departamento buvo gautas toks komentaras dėl aukos tėvo išsakytų kaltinimų, teismo priimto sprendimo bei pačio nužudymo: „Nuteistasis E.J. nė karto nesikreipė į pareigūnus dėl konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais ar dėl to, kad negali būti kameroje. Nuteistasis bet kuriuo metu turėjo galimybę kreiptis į administracijos darbuotojus (kasdien nuteistieji vedami į pasivaikščiojimo kiemus, vyksta maitinimas, vykdomi patikrinimai kamerose ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad ant nuteistojo veido jokių smurto žymių nebuvo pastebėta, pats nuteistasis nesikreipė į medikus dėl sužalojimų ar sveikatos sutrikimų“.
Kalėjimų departamento atsakyme redakcijai taip pat konstatuota, kad dėl pareigūnų tarnybos vykdymo šiuo atveju buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta pažeidimų dėl vykdytos nuteistųjų apsaugos ir priežiūros.
Vis dėlto, po straipsnio publikacijos Kalėjimų departamentas nusprendė atlikti dar vieną patikrinimą. Po dviejų mėnesių paaiškėjo, kad jo išvada – visiškai kitokia.
