Prezidentei, Teisingumo ministrui, Teisėjų tarybai, STT ir kitoms už teisingumą Lietuvoje atsakingoms institucijoms sekso terminais pagražintus 9 skundus parašęs teisininkas Saulius Vaikšnoras, nuo skandalo praėjus keleriems metams, teisme pagaliau išgirdo kaltinimus.
Iš teisėjų luomo savo noru pasitraukusį, o advokato mantijos už skandalus netekusį 52 metų S.Vaikšnorą bandoma teisti pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 232 straipsnį dėl nepagarbos teismui. „Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Bylą kuruojančiam prokurorui Rolandui Jurkevičiui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo posėdyje perskaičius kaltinamąjį aktą paaiškėjo, kuo konkrečiai kaltinamas asociacijos „Nacionalinis teisėjų drausminės atsakomybės centras“ prezidentu ir „Skyrybų centro“ vadovu prisistatantis vyras.
Itin sodrūs pasakymai
„Balzakišką amžių perkopusi teisėja teisingumą pritaiko kaip vibratorių, užsiimant profesine masturbacija, profesinės kamasutros svaigulyje sadomazochistiniam-nekrofiliniam orgazmui pasiekti“, – taip kaltinamasis išdrįso apibūdinti Akmenės rajono apylinkės teismo teisėją Virginiją Jokubauskienę.
„Kvaili teisėjai priima kvailas nutartis“, – Utenos apylinkės teismo teisėjui Eduardui Meidui replikavo nuožmusis kritikas.
„Tokią nutartį gali priimti tik asmuo, esantis stipraus alkoholio ar narkotinio apsvaigimo būsenoje“, – žodžių į vatą jis nevyniojo atsiliepdamas ir apie Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėją Vidą Žostautienę.
Džentelmeniškumo S.Vaikšnorui pristigo ir kalbant apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkę Stefą Naščenkovienę, kurią įžeidė apibūdinimas ją „chame su mantija“.
 |
| Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./S.Vaikšnoras teisme |
Tuometinę Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę kaltinamasis palygino su „blondine Oksana – Olialia kroška“.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė nepagrįstai buvo apkaltinta, jog „pasidaro pinigų ir taip...“
Tuo tarpu apie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėją Visvaldą Kazakiūną S.Vaikšnoras suraitė tokią mintį: „Mano nuomone, teisėjas teisingumą naudoja kaip guminę lėlę savo profesinės masturbacijos patenkinimui, ir tokiems teisėjams turi būti duotas atkirtis!“
Šį teisėją kaltinamasis dar vadino „skandalingai pagarsėjusiu“ bei „profesiniu reindžeriu“. Nepaisant to, V.Kazakiūnas nesijaučia įžeistas, todėl, skirtingai nei šeši nukentėjusiaisiais pripažinti teisėjai, jis šioje byloje yra tik liudytojas.
Rašydamas buvo afekto būsenos
Kaltinamajame akte išgirdęs, jog įžeidimu laikomas net jo abstraktus pareiškimas apie tai, jog teisėjai turėtų liautis skleidę melą apie sunkų darbą ir nenorą dirbti teisėjais, S.Vaikšnoras stebėjosi: „Kas yra nukentėjęs?..“
Taip pat teisininkui užkliuvo, jog kaltinamajame akte minimas V.Kazakiūnas: „Profesinis reindžeris reiškia kovotojas. Esu kaltinamas, kad pavadinau Kazakiūną kovotoju?“Ar mano ginamasis siekė įžeisti, užgauti teisingumą vykdančias institucijas, ar turėjo kitokių tikslų? Žmogus bandė pagerinti teismų darbą!
Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo Aleno Piesliako paklaustas, ar pripažįsta jam pateiktus kaltinimus, S.Vaikšnoras buvo lakoniškas: „Aš kaltu neprisipažįstu“
Posėdžio metu kaltinamasis svarstė, ar apskritai turėtų atsakyti už savo raštus, nes juos siųsdamas galėjo būti praradęs dvasinę pusiausvyrą. „Visuomenėje buvo sukelta psichozė dėl teismų, kad jie blogi, teisėjai blogai dirba. Gal ir mane tas paveikė? Mano nuomone, ten tokių blogų dalykų padaryta, kad man net afekto būseną galėjo sukelti“, – apie savo atsakomybę už raštų turinį teisme svarstė S.Vaikšnoras.
„Pasiūlė Vaikšnorą pastatyti į vietą...“
Teisėją ir prokurorą suglumino jau pirmasis šioje byloke S.Vaikšnoro oficialiai pareikštas prašymas: išreikalauti visas civilines bylas, kurias išnagrinėjo skandalinguose jo skunduose minimi ir šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais tapę teisėjai. „Kalbant paprastai – teisėjai supyko. Bet visiškai nesimato, dėl ko tas mano raštas yra surašytas“, – S.Vaikšnoras teisėjui siūlė labiau įsigilinti į konflikto kontekstą. A.Piesliakas ryžosi iš dalies tenkinti šį prašymą – nutarta prie bylos prijungti teisėjų išnagrinėtų civilinių bylų nutartis.
S.Vaikšnoras stebėjosi, kodėl apskritai yra teisiamas. „Gerbiamas teisėjau, aš padėkas gaunu!“ – kaltinamasis posėdyje pareiškė, jog reaguodami į skandalingo turinio jo raštus, Prezidentūros bei Vyriausybės atstovai dėkojo jam savo atsakymuose už ryžtą kovoti su negerovėmis. Su tuo buvo susijęs ir antrasis kaltinamojo prašymas, kurį teismas taip pat tenkina – išreikalauti iš aukščiausios valdžios institucijų atsakymus S.Vaikšnorui. Pats kaltinamasis laiškus pametė: „Pas mane tokia imperija, kad fiziškai neturiu galimybės kaupti visų dokumentų.“
Teismas tenkino ir trečiąjį S.Vaikšnoro prašymą – išreikalauti vieno Teisėjų tarybos posėdžio protokolą. Kaltinamasis sako, jog būtent to posėdžio metu „buvo nutarta su manimi susidoroti. Kažkas pasiūlė, kad reikia Vaikšnorą pagaliau pastatyti į vietą.“
Taip pat S.Vaikšnorui leista pasidaryti visos jo baudžiamosios bylos kopiją.
Prašo ir psichologinės teksto ekspertizės
Prašymą teismui turėjo ir kaltinamajam ginti paskirtas valstybinis advokatas Nikolajus Kuznecovas. Anot gynėjo, specialisto išvados apie S.Vaikšnoro skundus nepakanka, reikėtų atlikti ir tekstų ekspertizę. Raštu išdėstytas mintis, advokato supratimu, turėtų įvertinti ne tik lietuvių kalbos žinovas, bet ir psichologas. „Psichologas turi įvertinti emocijas. Pavyzdžiui, teisėjas Kazakiūnas, kurio atžvilgiu pavartotos tam tiktos frazės, nesijaučia įžeistas! Tik psichologas gali pasakyti, ar žmogus iš tikrųjų pasijuto įžeistas. Ir ar tos institucijos buvo įžeistos“, – argumentavo N.Kuznecovas.
„Teisinius dalykus turėtų vertinti teismas, ne psichologas“, – prieštaravo prokuroras R.Jurkevičius.
Teisėjas A.Piesliakas prisipažino tiksliai nežinantis, kokios yra galimybės atlikti prašomą ekspertizę, todėl tuo pasidomėjęs žadėjo išspręsti šį prašymą vėliau.
Advokatas taip pat nemato savo ginamojo kaltės: „Ar mano ginamasis siekė įžeisti, užgauti teisingumą vykdančias institucijas, ar turėjo kitokių tikslų? Žmogus bandė pagerinti teismų darbą!“ – pats klausė ir pats atsakė N.Kuznecovas.
Kitas posėdis šioje itin daug sykių dėl įvairiausių priežasčių atidėliotoje byloje numatomas gegužės 24 d.
