Žinomas psichologas R.Povilaitis prašymą pateikė, prokurorams rengiantis artimiausiu metu teismui perduoti bylą su 69 įtariamaisiais.
„Generalinės prokuratūros prašome peržiūrėti turimus įrodymus ir svarstyti dėl specialaus liudytojo statuso suteikimo M.Gorbačiovui“, – BNS sakė R.Povilaitis.
Pagal Lietuvos įstatymus, specialaus liudytojo statusas suteikiamas asmeniui, jei yra duomenų apie jo galimą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka asmenį pripažinti įtariamuoju.
Sausio 13-osios byloje Lietuvos prokurorai jau prašė Rusijos apklausti M.Gorbačiovą, bet 2012 metų sausį pranešė, kad Maskva atsisakė tai padaryti.
R.Povilaitis sako, kad „pasigenda žymiai aktyvesnių Generalinės prokuratūros veiksmų bei iniciatyvos, tiriant aukščiausios grandies karo vado – tuomečio SSRS prezidento M.Gorbačiovo – atsakomybės klausimą“.
Jo teigimu, prokuratūra turėtų siekti apklausti visus kitus asmenis, kurie galėtų duoti parodymus dėl M.Gorbačiovo vaidmens.
„Mano žiniomis, iki šiol nebuvo bandyta apklausti tuomečių TSKP CK (Tarybų sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto) Politinio biuro narių, ypatingai demokratiškojo sparno atstovų – Vadimo Medvedevo, Anatolijaus Černiajevo“, – pažymėjo jis.
R.Povilaitis teigė, kad per žiniasklaidą viešai nori kreiptis į M.Gorbačiovą kviesdamas „padėti tirti karo nusikaltimus“.
„M.Gorbačiovas savo dalyvavimu apklausoje galėtų padėti išaiškinti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, todėl aš kaip nukentėjęs asmuo kviečiu jį atvykti į Lietuvą ir duoti parodymus šioje byloje. Ir jis, jeigu yra garbingas ir neturintis ką slėpti žmogus, turėtų pats sutikti atvykti ir dalyvaudamas apklausoje padėti prokuratūrai išsiaiškinti karo nusikaltimų aplinkybes“, – BNS teigė R.Povilaitis.
Kreipimesi prokuratūrai jis taip pat nurodė, jog 2011 metų kovą rusų disidentas Vladimiras Bukovskis kreipėsi į Londono Vestminsterio teismą dėl arešto orderio tuo metu Londone viešėjusiam M.Gorbačiovui. Pasak R.Povilaičio, Lietuvos teisėsaugai būtų naudinga gauti šį kreipimąsi, nes „teismui pateikta argumentacija ir teismo sprendimas gali suteikti papildomos informacijos vykdomame ikiteisminiame tyrime“.
„Matau, kad dėl lėktuvo numušimo virš Ukrainos Jungtinėse Tautose yra bandoma kurti Tarptautinį karinį tribunolą. Kyla klausimų, ar dėl Sausio įvykių nusikaltimų tyrimo esame išnaudoję visas iki paskutinės priemones, ar esame pasitelkę tarptautinius karo nusikaltimų ekspertus ir įgyvendinę visas įmanomas rekomendacijas“, – teigė jis.
Įtariamieji išsislapstę
Lietuvos generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS sakė, kad R.Povilaičio prašymas gautas ir šiuo metu nagrinėjamas.
Prokurorai pernai lapkritį paskelbė 69 įtariamųjų atžvilgiu baigę ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios byloje. Įtariamieji yra Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, nuo baudžiamojo persekiojimo dauguma jų pasislėpę užsienyje ir turbūt bus teisiami už akių.
Vienas iš įtariamųjų – Lietuvoje suimtas Rusijos pilietis, buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis. Prokurorų duomenimis, Rusijos pilietis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Proceso dalyviai susipažinti su bylos medžiaga turėjo iki šios vasaros. Anot R.Stundienės, šiuo metu baigiamas rašyti kaltinamasis aktas ir byla netrukus turėtų būti perduota teismui.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius.