Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų šioje byloje pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantį. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gina maždaug pusšimtis advokatų.
Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems.
Trečiadienį teisėjų kolegija atvertė pirmąjį bylos lapą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Kaltinimai pateikti net 65 asmenims, tačiau trečiadienį prieš Vilniaus apygardos teismą stojo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Kiti bus teisiami už akių.
Trečiadienį visi proceso dalyviai sutartinai nusprendė, kad nėra jokių formalių kliūčių tęsti šį teismo procesą daugumai kaltinamųjų tiesiogiai nedalyvaujant, ir atidėjo svarstymą iki penktadienio.
Nukentėjusieji piktinasi
Trečiadienį teismo posėdžių salė buvo užimta daugiausia advokatų, o eilės suolų skirtos sausio 13-ąją nukentėjusiems žmonėms buvo tuščios. Penktadienį sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis piktinosi, kad jiems nebuvo pranešta asmeniškai ir apie istorinį teismo procesą teko sužinoti iš žiniasklaidos.
Pasak jo, ši byla nėra ypatinga vien tik Lietuvai, ji svarbi ir tarptautiniu mastu, todėl po 25-erių metų pradėtas teismo procesas jam atrodo gerokai pavėluotas. „Jei būtų laiku nuteisti karo nusikaltėliai, neturėtume tokių neramumų Ukrainoje ir žurnalistų žudynių Rusijoje, todėl teisingumas dabar reikalingas stabdyti šią brutalią jėgą, kuri žudo žmones ir už Rusijos sienų“, – aiškino sausio 13-osios brolijos pirmininkas K.Genzbigelis.
Pradėti teismą užtruko, nes Lietuvos teisėsaugos atstovai buvo priversti išnaudoti visas galimybes surasti ir pristatyti prieš teismą už nusikaltimus ir žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingus Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečius
Teisėja pažymėjo, kad pasitaikė asmenų, kurie šaukimus priėmė, tačiau apie dalyvavimą nepranešė.
Kol Rusija ir Baltarusija atsisako bet kokio bendradarbiavimo sausio 13-osios bylos kaltinamųjų atžvilgiu, teismas neturi kitų priemonių užtikrinti jų dalyvavimo teismo posėdžiuose, todėl istorinė baudžiamoji byla po 25-erių metų prasidėjo be daugumos kaltinamųjų Vilniaus apygardos teismo salėje.
Karo nusikaltimai
Prokurorų kaltinamai prasidėjo nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos pavestų nurodymų dėl Lietuvos valdžios perėmimo planą sausio 13-ąją, kurios metu turėjo būti perimti strategiškai svarbūs objektai, visuomeninės informavimą ir susisiekimą užtikrinančios priemonės.
Klastingam perversmui Lietuvoje įgyvendinti kaltinamieji nuo pat pradžių rengėsi naudoti su tarptautine teise nesuderinamas priemones, kurios buvo nukreiptos į žmonių gerovę, sistemingai puolant civilius ir juos persekiojant dėl politinių motyvų.
Panašias karines priemones Sovietų Sąjunga naudojo Čekijoje, Vengrijoje, ir Kazachstane.
10 val. 20 min. po beveik pusantros valandos nepertraukiamo prokurorų monologo įvardinant kaltinamųjų padarytus nusikaltimus žmoniškumui buvo paskelbta trumpa pertrauka.
Po trumpos pauzės kaltinimų tirada tęsėsi toliau.
Spaudos rūmų puolimas
Perversmo organizatoriai buvo numatę šaudyti į civilius tankų pabūklų tuščiais užtaisais, skleisti dūmų uždangą, pavojingai manevruoti tankais, išgriauti užtvarus ir šalinti civilius šūviais garsinėmis ir kovinėmis kulkomis, kad padarytų koridorių, kuriuo į Spaudos rūmus patektų Golovatovo vadovaujama grupė. Jos tikslas buvo nutraukti iš Spaudos rūmų transliuojamas laidas ir išvyti ten buvusius žmones.
Nenustatyti oro desanto divizijos kariškiai automobiliais atvyko prie Spaudos rūmų ir pradėjo brautis pro civilius, šaudydami automatais, mosuodami kumščiais ir suduodami civiliams automatinių ginklų buožėmis.
Per pagrindinį įėjimą bandęs įeiti karininkas Ivanov paleido automato šūvių salvę Spaudos rūmų kryptimi ir peršovė Krašto apsaugos ministerijos darbuotojui veidą, kuris gindamas Spaudos rūmus į besibraunančius Raudonosios armijos kareivius buvo nukreipęs vandens srovę.
Pakartotinį Spaudos rūmų puolimą pradėjo per 100 kariškių, šįkart atvykusių ne tik automobiliais, bet ir tankais. Terorizuodami civilius nenustatyti kariškiai iš tanko paleido tuščią salvę, nuo kurios apkurto šalia stovėjęs Spaudos rūmų gynėjas. Dėl šio smūgio jis prarado apie 30 procentų darbingumo.
Prokurorų teigimu, Spaudos rūmus puolę kariškiai juos gynusiems civiliams iš viso padarė 31-ą sunkų sužeidimą ir 24-is lengvus ir įsibrovė į planuotą užgrobti pastatą.
11 val. 30 min teisėjų kolegija paskelbė poilsio pertrauką.
