Šią bausmę Vilniaus apygardos teismui per antradienį vykstantį posėdį pasiūlė Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė. Pasak jo, D. Jazovas visą bausmės laiką turėtų būti kalėjime.
Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.
Jis 2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijos sostinės Vienos oro uoste buvo sulaikytas, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, tikinusią, kad jai trūko duomenų.
Įkalinti iki gyvos galvos prašoma ir buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką, vyriausiąjį oro desanto pareigūną Vilniuje Vasilijų Kustrio. Pastarasis iš automato iššovė į Lietuvos kariuomenės savanorį Vytautą Lukšį, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Iki gyvos galvos prašoma įkalinti buvusį Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministro pavaduotoją Nikolajų Demidovą ir karinės apygardos vadą Vasilijų Saviną.
„Bausmės pasiūlytos įvertinus visus organizuotos grupės veiksmus. Bausmės pasiūlytos nuo 12 metų ik gyvos galvos. Manome, kad jos yra teisingos“, – žurnalistams sakė prokurorė D.Skorupskaitė Lisauskienė.
D. Jazovas kaltinamas 1990 metų pabaigoje subūręs organizuotą grupę iš 160 kariškių ir politinių veikėjų, siekdamas grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį, rašoma Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte.
Maskvoje gyvenančiam 93 metų D.Jazovui pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Jis už akių bus teisiamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Kaltinamasis posėdyje nedalyvauja, jam atstovauja Lietuvos valstybės skirtas advokatas.
Anot kaltinamojo akto, D.Jazovas organizuotą grupę būrė kartu su jau dabar mirusiais sovietų veikėjais – buvusiu Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministru Borisu Pugo, Valstybės saugumo komiteto pirmininku Vladimiru Kriučkovu, Centro komiteto sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Olegu Šeninu.
Generalinės prokuratūros prokurorai antradienį Vilniaus apygardos teisme pasiūlė bausmes ir kitiems kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje.
67 asmenys šioje byloje kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nė vieno asmens prokuratūra neprašo išteisinti. Prokurorų siūlomose bausmėse vyrauja 12-16 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose.
Rusijos piliečiui Jurijui Meliui, kuris teismo nuosprendžio laukia būdamas suimtas, prokuratūra prašo skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat į bausmę įskaityti nuo 2014 kovo trunkantį suėmimą.
Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Genadijui Ivanovui siūloma skirti 12 metų laisvės atėmimo.
Buvusiam 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkui Vasilijui Kotlerovui siūloma skirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiam Rusijos piliečiui 2014 metais italų pareigūnai leido išvykti iš šalies ir išvengti ekstradicijos į Lietuvą.
Prokurorai taip pat prašo patenkinti 11,3 mln. eurų ieškinį valstybės naudai, priteisti 1 mln. eurų ieškinį prie Spaudos rūmų nukentėjusiam V. Lukšiui, 120 tūkst. eurų prie televizijos bokšto tėvo netekusiam vilniečiui Robertui Povilaičiui.
„Mokamos pašalpos nukentėjusiems iki šiol, žala reali, ji pakankamai pagrįsta dokumentais“, - sakė prokurorė apie milijoninį ieškinį valstybės naudai.
Kaltinamieji turėjo suvokti, kad vykdo karo nusikaltimus
Anksčiau savo kalboje prokurorai minėjo daugybę tarptautinių teisės aktų, jie sakė, kad Lietuva privalo vadovautis visuotinai pripažintais teisės principais ir normomis, pagarbos tarptautinei teisei principais, vykdyti įsipareigojimus.
Kalbėdami apie karo nusikaltimus prokurorai savo kalboje citavo Niurnbergo tribunolo statutą, Ruandos tribunolo statutą, 1946 metais priimtą karo tribunolo Tolimiesiems rytams chartiją, skirtą karo nusikaltėliams nubausti, Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucijas. Prokurorai mano, kad iki 1991 metų buvo priimta daug tarptautinių teisės aktų, numatančių atsakomybę už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kaltinamieji galėjo numatyti, kad jų veiksmai nusikalstami ir jiems gali grėst atsakomybė.
„Netaikomi jokie senaties terminai nusikaltimams žmoniškumui – ar jie taikos, ar karo metu padaryti“, – sakė prokurorė D.Skorupskaitė-Lisauskienė.
Netaikomi jokie senaties terminai nusikaltimams žmoniškumui – ar jie taikos, ar karo metu padaryti
Ji pažymėjo, kad kaltinamieji ėjo pareigas kariuomenėje, saugumo komitete, jų smurtiniais veiksmais buvo siekiama stabilizuoti padėtį tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
„Jie galėjo suvokti, kad prisideda prie TSRS vykdomos politikos, tiesiogiai dalyvaudavo nusikalstamoje veikoje prieš civilius gyventojus. TSRS tikslas buvo agresija grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį, jie (kaltinamieji-BNS) suprato, kad jų veika nukreipta prieš civilius asmenis - pastatų gynėjus ir jų darbuotojus“, – sakė prokurorė.
Jos manymu, veiksmų prieš civilius nepateisina vado įsakymo vykdymas, ypač kai tai susiję su asmens teise į gyvybę.
Prokurorai savo kalboje minėjo ir dar 1999 metų rugpjūčio 23 dieną paskelbtą nuosprendį kitoje Sausio 13-osios įvykių byloje. Joje kalėti buvo nuteistas buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius ir kiti.
Šiame įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuota, kad Sovietų Sąjungos agresija 1991-siais buvo bandymas nuversti teisėtą valdžią, tam pritarė Sovietų Sąjungos vadovybė, o karinės agresijos panaudojimą kurstė vietinė komunistų partija.
Prokurorų manymu, Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat įvertino Sausio 13-osios įvykius, kai 2008 metais atmetė nuteistųjų skundus prieš Lietuvą.
Prokurorai Gintautas Paškevičius bei D.Skorupskaitė Lisauskienė antradienį paskelbė, kad kelias savaites trukusi jų kalba baigta.
Po prokurorų kalba pradėjo sakyti advokatai. Pirmoji kalbą pradėjo sakyti G. Ivanovo advokatė Julija Žukienė. Ji prašė išteisinti ginamąjį, o bylą peržiūrėti tik baudžiamosios teisės, ne politiniame kontekste. J. Žukienė prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį G. Ivanovui.
Kiti advokatai savo kalbas sakys gegužės 28 dieną.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
