Kiek spartesnių teisėsaugos veiksmų tyrimo pradžioje pasigedę dingusiosios artimieji 15min minėjo, kad dar praėjusią savaitę ėmėsi tam tikrų žingsnių savarankiškai.
Paskambinę 112 telefonu ir pranešę apie nelaimę, šeimos nariai sulaukė tyrėjų, kurie užregistravo duomenis, aplinkybes, įtraukė Liną Velykytę į ieškomų asmenų duomenų bazę (pavyzdžiui, tokiam atvejui, jei ji kaip keleivė atvyktų į oro uostą), tačiau kiti operatyviniai bei procesiniai paieškos veiksmai buvo atidėti kitai savaitei.
Tuo metu artimieji kelias užduotis atliko savarankiškai, be to, paprašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos.
„Susisiekėme su dviem pagrindinėmis Vilniaus ligoninėmis, išsiaiškinome, kad ten Lina nėra patekusi“, – 15min sakė ieškomos psichologės brolis kaunietis.
Be to, Vilniuje gyvenančių giminaičių paprašyta nuvykti prie L.Velykytės namų. Nuomojamas būstas buvo užrakintas, durų niekas neatidarė, šviesa nedegė. Suprasdami, kad tokia išorinė patikra nėra informatyvi, žmonės netrukus kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, prašydami jų pagalbos apžiūrėti butą sostinės Viršuliškių rajone nuodugniau. Įsitikinta, kad nuomininkės viduje nėra.
Tiesa, konkrečių duomenų, kada 36 metų moteris iš namų galėjo išeiti paskutinį kartą, nėra.
Aišku tik tiek, kad šeima jos pasigedo lapkričio 1-ąją, kai mama nesulaukė Linos atvykstančios bent paskutiniu autobusu į Pasvalio rajoną, kur planuota lankyti tėvo kapą.
Pirminį pranešimą apie L.Velykytės dingimą registravo Kauno apskrities policija, o trečiadienio pavakarę byla elektroniniu būdu pagaliau buvo persiųsta į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) bei pavesta tirti teritorinio komisariato pareigūnams.
„Šiomis dienomis tęsiamas ikiteisminis tyrimas byloje dėl asmens dingimo. Yra sudaryti darbų planai, vyksta turimos ir papildomai gaunamos informacijos tikrinimas. Atliekami įvairūs procesiniai veiksmai“, – vardijo Vilniaus VPK atstovas Tomas Bražėnas, sakęs labiau veiksmų ar jų rezultatų detalizuoti negalintis.
Policijos atstovas prasitarė, kad šiame bylos etape tyrimo veiksmai organizuojami kiek kitaip, nei kitų rezonansinių dingimų atvejais, kuomet būna tikslinga „šukuoti“ miškus, atviras vietose, upių pakrantes, į misiją savanoriškai įsijungia ir pilietiški gyventojai. „Tokiu būdu asmuo bent kol kas nėra ieškomas, pareigūnai dirba kitais metodais“, – sakė T.Bražėnas.
Papildomos visuomenės pagalbos policija bent kol kas neprašo, tuo metu dingusiosios brolis per „Facebook“ į žmones kreipėsi dar šios savaitės pradžioje. „Dingo Lina Velykytė, gim. 1987 m. (36 metų). Gyvenama ir paskutinė žinoma vieta – Vilnius. Ūgis apie 170 cm. Nuo spalio 31 d. nepavyksta susisiekti. Ką nors mačiusius ar galinčius suteikti bent kokios informacijos, prašau informuoti policiją telefonu 112 arba mane žinute.
Kas galite, pasidalinkite šiuo įrašu“, – Donatas Velykis parašė socialiniame tinkle.
Išaiškėjo, kad Vilniaus Čijunės Sugiharos g. gyvenanti ir psichoterapeute dirbanti L.Velykytė galėjo būti dingusi maždaug nuo spalio 25-osios. Ši data paskutinė, kai su moterimi bendravo jos šeimos nariai, gyvenantys ne sostinėje – įsikūrę Kaune, Pasvalio rajone.
Kaip tik tada Lina minėjo, kad Vėlinių savaitgalį ketina pagal šeimos tradicijas prisijungti prie artimųjų kapų lankymo. Tačiau Visų Šventųjų dieną moteris neatvyko. Jos buvo laukiama atvažiuojančios autobusu, tačiau ir tarp vėlyvo, paskutinio tos dienos autobuso keleivių viešnios iš sostinės nebuvo. Lapkričio 1-osios vakarą L.Velykytės brolis, kaunietis, kreipėsi į Kauno apskrities policiją. Donato Velykio pranešimas apie sesers dingimą registruotas tą penktadienio vakarą 20.45 val. Tą pačią vėlyvą naktį, jau šeštadienį po vidurnakčio, Kauno policijos tyrėjai užregistravo išsamų pirminį pranešimą.
Ilgojo savaitgalio metu kauniečiai pareigūnai itin aktyvių veiksmų nesiėmė, o ir savaitės pradžios darbo dienomis byla liko Kauno apskrities policijoje, nors pirminiai tyrimo duomenys rodė, kad moters dingimo ženklų pirmiausiai verta ieškoti Vilniuje.
Tiesa, įspūdis, kad teisėsauga neva „nieko nedaro“, tokiomis aplinkybėmis gali būti apgaulingas, nes pareigūnai turi savų dažniausiai neviešų veiklos metodų, kurie atima resursų, bet ne visuomet duoda greitų rezultatų.
