Šių metų pradžioje tarptautinė teisėsauga triuškino europiniu mastu veikusį, įtariama, organizuotą nusikalstamą susivienijimą, turėjusį „filialų“ ir mūsų šalyje. Lietuvos kriminalistams, be kita ko, teko sulaikyti vieną itin pavojingą įtariamąjį.
Tai buvęs pareigūnas, spėjęs teisėtai apsirūpinti mažiausiai trimis šaunamaisiais ginklais, gebantis atlikti kovinius jėgos veiksmus.
Be to, esą turėta operatyvinių duomenų, kad sulaikymo atveju šis įtariamasis turimomis konspiracinio ryšio priemonėmis gali mėginti žaibiškai išsiųsti perspėjimo signalą bendrininkams.
Tad Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai iškart pasitelkė į pagalbą antiteroristinės rinktinės „Aras“ kovotojus.
Per sulaikymą įtariamasis patyrė kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių ir krūtininės dalies raiščių patempimą, nugaros, dubens sumušimą.
Visgi po šio įvykio rankoves teko pasiraitoti ir Seimo kontrolieriaus įstaigos specialistams. Sulaikytajam pasijutus nukentėjusiuoju, tikrintojai ėmėsi analizės.
Atliko „kankinimų stebėseną“
Kaip rodo 15min gauta medžiaga, žmogaus teisių biuro vedėjui Vytautui Valentinavičiui ir kelioms Seimo kontrolieriaus įstaigos patarėjoms buvo pavesta atlikti „skundo aplinkybių tyrimą vietoje“ ir „kankinimų stebėseną Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpose“.
Seimo kontrolieriaus įstaigos gautuose dokumentuose buvo ir duomenys apie šio sulaikytojo netikėtus, neplanuotus vizitus pas medikus, bei pastarųjų užfiksuotos išvados.
Štai keli išrašai iš įtariamojo diagnozių bylos: „Sulaikymo metu patyrė įvairius kūno sužalojimus, t. y. kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą, krūtininės dalies raiščių patempimą, apatinės nugaros dalies, dubens sumušimą. Dėl šių sužalojimų Pareiškėjui buvo ne kartą teikiama medicinos pagalba, t. y. kviečiamas greitosios medicinos pagalbos automobilis, organizuojamas jo pervežimas į RVUL, skiriami nuskausminamieji vaistai.“
Žinojo, tačiau ginti nesiėmė
Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto kuruojamas tyrimas tęsėsi apie pusmetį, vien jo išvados užima beveik 10 puslapių.
15min gautoje išvadoje teigiama, kad tiek ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras, tiek LKPB pareigūnai pripažino, jog žinojo apie įtariamojo patirtus sužalojimus, tačiau nesiėmė veiksmų, siekiant apginti galimai pažeistas sulaikytojo teises ir nustatyti, ar prieš asmenį panaudota fizinė prievarta atitiko tarnybinio būtinumo kriterijų bei proporcingumo principą.
Situacija, kai nei prokurorai, nei policijos pareigūnai nevykdo pozityvių pareigų efektyviai reaguoti į asmens sveikatos sutrikdymą pareigūnams atliekant procesinius veiksmus, gali būti laikoma pažeidžianti Europos žmogaus teisių konvenciją.
„Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierius reiškia susirūpinimą dėl tokio prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo užtikrinant sulaikytų asmenų (nagrinėjamu atveju Pareiškėjo) teisių ir laisvių apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia situacija, kai nei prokurorai, nei policijos pareigūnai nevykdo pozityvių pareigų efektyviai reaguoti į asmens sveikatos sutrikdymą pareigūnams atliekant procesinius veiksmus, gali būti laikoma pažeidžianti Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį,“ – rašoma ataskaitoje.
Turėjo nufilmuoti, bet įrašo nėra
Visgi Seimo kontrolierius nepriėjo prie išvados, kad "Aras" būtų panaudojęs perteklinę jėgą. Kontrolierius konstatavo, kad fizinės prievartos proporcingumą ir būtinybę turi ištirti pati teisėsauga.
Pati teisėsauga konstatavo, kad jėgos panaudojimas buvo būtinas.
Rinktinės „Aras“ pareigūnų teigimu, sulaikomas vyras iš karto nevykdė reikalavimo gultis ant žemės, pareigūnai, siekdami pašalinti jo galimybes pasipriešinti, išvengti policijos sulaikymo ir įspėti bendrininkus apie sulaikymą, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Anot pareigūnų, kratų metu vyras elgėsi agresyviai, muistėsi, grasino pareigūnams.
Ydingos praktikos pasitaikydavo
Seimo kontrolierius įžvelgė problemų dėl to, kad pareigūnų veiksmai nebuvo tinkamai nufilmuoti.
"Rinktinės "Aras" pareigūnai (...) pareiškėjo sulaikymo ir pervežimo operacijos metu (...) neužtikrino, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis", - teigiama išvadoje.
Seimo kontrolierius teigia savo darbo praktikoje pastebėjęs, kad dėl techninių kliūčių ir kitų priežasčių pareigūnai vykdydami užduotis ne visada pasitelkia vaizdo fiksavimo priemones, todėl fizinės prievartos atvejai neretai lieka neužfiksuoti.
Jo nuomone, tokia teisėsaugos pareigūnų praktika sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimų rizikai.
Dar viena vienareikšmė Seimo kontrolieriaus išvada: LKPB atstovai padarė klaidų, neužtikrindami tinkamo sulaikyto asmens maitinimo ir nesudarę jam sąlygų atsigerti.
Areštantai privalo būti maitinami šiltu maistu, atitinkančiu Lietuvos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas, tris kartus per dieną ne ilgesniais nei septynių valandų intervalais (išskyrus miegui skirtą laiką). Pareiga rūpintis areštanto tinkamu maitinimu, o kartu ir galimybėmis atsigerti, tenka tiems pareigūnams, kurių žinioje jis yra.
- Nustatyta, kad įtariamasis buvo sulaikytas 6.34 val.;
- Nuo sulaikymo momento iki 16.15 val. buvo atliekami procesiniai veiksmai, t. y. keliose skirtingose vietose buvo atliekamos kratos, kuriose dalyvavo ir sulaikytasis, todėl nurodytomis valandomis jis buvo vežiojamas iš vienos kratos vietos į kitą;
- 16.15 val. pareiškėjas buvo pristatytas į LKPB patalpas. Duomenų, kad nuo vyriškio sulaikymo momento iki jo pristatymo į LKPB patalpas pareigūnai, kurių žinioje buvo įtariamasis, būtų ėmęsi priemonių organizuoti jo maitinimą ar sudarę galimybę atsigerti, gauta nebuvo;
- Todėl darytina išvada, kad LKPB pareigūnai beveik 10 valandų nesirūpino sulaikytojo maitinimu (apimančiu ir galimybę atsigerti), nors turėjo teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti jo maitinimą (ir sudaryti sąlygas atsigerti) ne ilgesniais nei 7 valandų intervalais.
Galiausiai Seimo kontrolierius konstatavo, kad vėliau apklausiant įtariamąjį nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų.
Abejonių sukėlė atvejis, kai išvykus advokatui Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnas bendravo su įtariamuoju „apie jo artimuosius, dirbančius bausmių vykdymo sistemoje, ir apie situaciją, jei vyro suėmimas būtų vykdomas Vilniaus pataisos namuose, siekiant įvertinti grėsmes, galinčias kilti pareiškėjui, jo artimiesiems bei atliekamiems tyrimams“.
Analizės pabaigoje kontrolierius teikia savo siūlymus, kurie išdėstomi sugrupavus į 5 dalis.
Vienas esminių siūlymų: generalinei prokurorei Nidai Grunskienei rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje ikiteisminį tyrimą organizuojantys prokurorai nedelsiant reaguotų į informaciją apie policijos pareigūnų žinioje esančio asmens sužalojimus ir imtųsi aktyvių veiksmų, siekiant apginti galbūt pažeistas asmens teises ir nustatyti, ar prieš asmenį panaudota fizinė prievarta atitiko tarnybinio būtinumo kriterijų, proporcingumo principą.
LKBP visada prioritetą teikia pagarbos kiekvienam asmeniui principo įgyvendinimui ir veikia išskirtinai profesionaliai, tvirtina LKBP atstovai, tačiau ir Seimo kontrolieriaus pastabų neneigia.
Rekomendacijų pateikta tiek Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai, tiek Kriminalinės policijos biuro viršininkui Rolandui Kiškiui.
Vadovams pirmiausiai siūloma pasirūpinti, kad ateityje pareigūnai atlikdami užduotis, susijusias su galimu poreikiu panaudoti prievartos priemones, visą laiką naudotų mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones bei tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis.
Seimo kontrolierius taip pat paragino policijos vadovus nedelsiant išspręsti apklausos kambarių vėdinimo problemas, pasirūpinti, kad apklausos kambariuose būtų tinkami baldai.
- Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) atkreipia dėmesį į būtinybę sulaikytiems asmenims užtikrinti galimybę nuolat be didelių pastangų kontaktuoti su nuovados personalu bei gauti reikiamą medicinos pagalbą.
- Apklausos kambariai turi būti tinkamai apšviesti, šildomi ir vėdinami, spalvų gama turi būti neutrali; juose neturi būti jokių daiktų, kuriais gali būti grasinama ar mušama (lazdų, šluotų rankenų, laidų gabalų ir pan.); visi apklausos dalyviai turi sėdėti ant vienodos rūšies ir patogumo kėdžių, o apklausą atliekantis pareigūnas neturi būti dominuojančioje (aukštesnėje) padėtyje prieš įtariamąjį ar per daug toli nuo jo.
- Apklausos policijoje elektroninis įrašymas yra apsaugos nuo netinkamo elgesio sulaikytųjų atžvilgiu priemonė, todėl turi būti užtikrintas apklausų garso ir vaizdo įrašymas.
Tuo metu Kalėjimų departamento direktoriui Virginijui Kulikauskui, kaip kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, rekomenduota inicijuoti kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių KD Imuniteto skyriaus pareigūnams 2021 m. vasario 1 d. apklausiant šį sulaikytąjį nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. KD vadovas taip pat skatinamas imtis priemonių, kad ateityje Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai kriminalinės žvalgybos veiksmus atliktų tik griežtai laikantis KŽĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų procedūrų.
„Kalėjimų departamento pareigūnai su Pareiškėju atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neturėdami teisės aktuose nustatyto kompetentingo subjekto leidimo (sankcijos) tokius veiksmus atlikti“, – konstatavo Seimo kontrolierius.
LKPB: nenustatyta šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų
Lietuvos kriminalinės policijos biuras patvirtino gavęs ataskaitą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriaus įstaigai atliekant tyrimą dėl žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvos kriminalinės policijos biure, nebuvo nustatyta grubių žmogaus teisių pažeidimo, žiauraus, žeminančio elgesio ar kitokio pareigūnų piktnaudžiavimo atvejų, o nustatyti trūkumai bus pašalinti organizacinėmis priemonėmis“, – teigiame LKPB Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiosios tyrėjos Lolitos Plančiūnaitės-Vaičiulienės komentare.
Jos teigimu, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, vykdydami savo pareigas, visada prioritetą teikia pagarbos kiekvienam asmeniui principo įgyvendinimui ir veikia išskirtinai profesionaliai, kad kiekvieno žmogaus teisės būtų užtikrinamos maksimaliai.
„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kaip policijos įstaigai, jos vadovams, pareigūnams bei darbuotojams yra keliami ir taikomi itin aukšti profesionalumo ir profesinės etikos standartai, siekiama, kad įstaigos veikloje visuomet būtų užtikrinamos žmogaus – tiek proceso dalyvių, tiek darbuotojų teisės, kad vykdydami tarnybines funkcijas pareigūnai laikytųsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, kiekvienoje situacijoje elgtųsi profesionaliai, etiškai, būtų objektyvūs, empatiški“, – komentuoja LKPB atstovė.
Anot atsakymo, visuomet reaguojama ir objektyviai atsižvelgiama į asmenų pastabas ar nusiskundimus bei imamasi priemonių bet kokių veiksmų kokybei pagerinti, tokiu būdu siekiant užtikrinti kokybišką procesą, kokybiškas ir palankias darbui bei asmenų, kuriems dėl įstaigos pareigūnų tarnybinės veiklos tenka lankytis patalpose, nors ir asketiškas, bet komfortabilias ir higienos normas bei reikalavimus atitinkančias darbo bei lankymosi sąlygas.
Vėdinimo sistemą sutvarkė nedelsdami
Pažymima, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai glaudžiai bendradarbiavo Seimo kontrolieriaus įstaigai atliekant minėtos situacijos vertinimą, teikė aktualią, reikšmingą objektyviam įvykio aplinkybių įvertinimui žmogaus teisių apsaugos kontekste informaciją.
Vadovai yra dėkingi Seimo kontrolieriui už išsamų ir visapusišką šios prioritetinės srities vertinimą, jie atsakingai reagavo į Seimo kontrolieriaus įstaigos pareigūnų išsakytus pastebėjimus
„Svarbu paminėti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovai yra dėkingi Seimo kontrolieriui už išsamų ir visapusišką šios prioritetinės srities vertinimą, jie atsakingai reagavo į Seimo kontrolieriaus įstaigos pareigūnų išsakytus pastebėjimus ir daugelį jų įgyvendino nedelsiant – dar iki Pažymos gavimo įstaigoje (pvz. buvo nedelsiant inicijuotas ir atliktas rekuperacinės vėdinimo sistemos remontas apklausos kambariuose, 2021-04-19 Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu patvirtinta tvarka, kuria užtikrintas į šią policijos įstaigą pristatytų asmenų maitinimas)“, – teigia skyriaus vyriausioji tyrėja L.Plančiūnaitė-Vaičiulienė.
Dėl kitų Pažymoje nurodytų rekomendacijų, kurių įgyvendinimas objektyviai reikalauja finansinių ir laiko sąnaudų, anot LKPB, bus sudarytas detalus priemonių planas, numatantis aiškius įgyvendinimo terminus.
„Prokurorai visuomet stengiasi apginti teises“
15min taip pat pasidomėjo, ar su Seimo kontrolieriaus įstaigos pažyma sutinka Generalinė prokuratūra, ar jos vadovybė ir pareigūnai numato į gautas rekomendacijas ateityje atsižvelgti?
„Jūsų minima pažyma buvo gauta Generalinėje prokuratūroje ir su ja supažindinti prokurorai. Atkreipiame dėmesį, kad prokurorai visuomet stengiasi apginti ir užtikrinti asmens teises bei proporcingumo principo įgyvendinimą“, – tokio lakoniško atsakymo portalas sulaukė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus.
