Remiantis bylos medžiaga, Šilutės rajone gimęs, vidurinį išsilavinimą įgijęs K.Pielikis kaltinamas tuo, kad vasario 20 dieną apie 12 valandą name Jurbarko rajone, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė savo sūnų A.P.
Konflikto su savo sūnumi metu jis tyčia ranka sugriebė šiam už kaklo ir spausdamas alkūne griuvo kartu su atžala ant grindinio. Paskui savo kūnu užgulęs jį ir toliau stipriai spausdamas kaklą, K.Pielikis, kaip tvirtinama kaltinamajame akte, sudavė mažiausia 5 smūgius kumščiu į galvą.
Suspaudus kaklą, A.P. mirė vietoje.
Visuomet tas pats scenarijus
Spalio 11 dieną Kauno apygardos teisme surengtas pirmasis šios žmogžudystės bylos posėdis. Jo metu ėmė aiškėti šeimos dramos detalės.
„Taip, aš kaltas“, – prisipažino parodymus duoti sutikęs K.Pielikis, įvardijęs, kad yra „kažkada seniai teistas“, tik neatskleidė, už ką.
Teismo verdikto jis laukia laisvėje – nėra suimtas.
Pasak kaltinamojo, santykiai su 32-ejų metų sūnumi buvo normalūs iki pernai metų pavasario, kuomet ėmė šlyti atžalos šeimyninis gyvenimas – jis išsiskyrė su savo antrąja puse.
Kaip teisėjų kolegijai pasakojo K.Pielikis, sūnus kurį laiką gyveno su drauge Anglijoje, susilaukė sūnaus – vienintelio jo turimo anūko. Pora grįžo gyventi į Lietuvą ir viskas ėmė byrėti į šipulius.
„Sūnus vairavo autovežį – išvykdavo dviem mėnesiams, grįžęs po skyrybų gyvendavo pas mus su žmona. Pradėjo daug gerti. Visiškai viskas pakriko. Neteko darbo, teisių, sudaužė mašiną. Pastaruoju metu buvo registruotas darbo biržoje.
Muštynės tarp mūsų prasidėjo pernai prieš Tėvo dieną. Užeidavo jam. Visuomet toks pat scenarijus. Grįžęs iš darbo, rasdavau jį apsvaigusį. Nebuvo konfliktų, bet kai išgerdavo (apie 3 prom.), su mama susižodžiuodavo, man per galvą duodavo. Jei nepavykdavo pabėgti nuo jo, aš už sprando griebdavau ir ant pievos nuvirsdavom abu. Pagulėdavom. Pavargdavo jis, taip ir baigdavosi“, – duodamas parodymus tarpusavio santykius su sūnumi atskleidė K.Pielikis.
Po tokių neva sūnaus išpuolių jis keletą dienų negalėdavęs eiti į darbą – „mėtydavo“ į šonus, kojas „atimdavo“. Žmona vis atkalbėdavo kreiptis dėl sūnaus smurto į policiją – manė, kad šis grįš į gyvenimo vėžes, o ir ką kaimynai sužinoję pasakytų.
Kaip teigė kaltinamasis, dieną prieš lemtingąjį įvykį sūnus taip pat smurtavo prieš jį – smogė keliolika kartų į galvą. Visad smūgiuodavo tik į galvą.
„Tuomet, tą penktadienį, pavyko man pabėgti, užsidaryti savo kambaryje. Bėgo kraujas iš nosies, visas užvalkalas buvo permirkęs. Mane sumušė“, – prisiminė K.Pielikis.
Grumtynės baigėsi mirtimi
Tačiau kitą dieną, pabudęs šeštadienį, jis vėl grįžo prie išgertuvių stalo – keletą dienų šios šeimos namuose buvo girtaujama. Priežastis – pas sūnų užsukę du jo draugai.
„Sūnus vėl susipyko su mama. Ji buvo užgėrusi, o sūnus pradėjo šaukti ant jos, priekaištauti, kad „baigtų balius“. Penkiese buvome, šventėme. Gėrėme degtinę. Sūnus pirma smūgiavo vienam iš svečių – savo draugui. Galvojau, ir vėl pabėgsiu. Puolė jis mane vytis, tarpdury smūgiavo. Aš eilinį kartą jį pasigriebiau į glėbį ir mes skaudžiai abu griuvom. Bandė mane keliais smūgiais atjungti, kad paleisčiau. Nesiruošiau paleisti...
Vėliau supratau, kodėl taip griežtai tą šeštadienį (2021 metų vasario 20-ąją – aut. past.) viskas vyko. Buvo jo draugai, nenorėjo pripažinti, kad senis kažkoks prispaudė, nepaleidžia, negali ištrūkti. Sūnui buvo gėda prieš draugus, matyt, todėl nenurimo. Viskas truko gal 5–7 minutes, niekas mūsų nebandė skirti, keista dėl to“, – mirtinas grumtynes apibūdino K.Pielikis, patikinęs, kad negirdėjo, jog sūnus prašytų jį paleisti.
Atsikeldamas kaltinamasis pripažino, kartą „kepštelėjęs“ sūnui per veidą, nes nenorėjęs, kad šis vėl jį pultų – troško „nukreipti sūnaus dėmesį, atjungti, kad spėtų atsistoti“.
Atsikeldamas kaltinamasis pripažino, kartą „kepštelėjęs“ sūnui per veidą.
Kai pajuto, kad sūnus nurimo (manė, kad pavargo), atsistojo. Tuomet kvapą gaudydamas kaltinamasis nuėjo į virtuvę ir išgėrė gal 5–7 taureles degtinės – labai skaudėjo galvą. Tik po kurio laiko – gal pusvalandžio, sumąstęs patikrinti, ar sūnui viskas gerai. Tuomet ir suvokęs, kad šis – nekvėpuoja. K.Pielikis pats iškvietė spec. tarnybas.
„Net minčių nekilo, kad galima šitaip užgulus žmogų pasmaugti. Juk anksčiau taip grūmėmės. Principas tarp mūsų buvo tas pats: smaugimas, griuvimas ant žemės, pagulėjimas. 3–4 kartus anksčiau taip buvę. Jei smaugi, tai turi tikslą pasmaugti, taip? Aš tik laikydavau.
„Viskas, baigiu, nekvailiosiu“, – paplekšnodavo man sūnus. Taip ir baigdavosi tos mūsų grumtynės. Paleisdavau, nebepuldavo. Šįkart viskas taip pat vyko. Neturėjau tikslo žudyti, tik sutramdyti. Eilinis man buvo čia sutramdymas“, – duodamas parodymus tikino kaltinamasis.
Kas ką mušė?
Viena iš teisėjų pasiteiravo parodymus davusio kaltinamojo, kodėl tuomet tyrėjai, jei jis tik kartą kepštelėjo, nustatė ant A.P. galvos sužalojimų – buvo lūžusi net akiduobė. Kaltinamajame akte taip pat teigiama, kad kaltinamasis ne tik smaugė, bet ir atliko bent 5 smūgius.
„Nebuvo tikrai jokių 5 smūgių. Kažkas panašaus į vieną smūgį buvo, nes man reikėjo atsikelti. Nesigilinau į sužalojimus, nurodytus kaltinamajame akte, nes aš jų nepadariau.
Dieną prieš, penktadienį, kai pabėgau, sūnus su draugais liko virtuvėje. Vienas iš svečių davė sūnui kažkokią psichotropinę tabletę. Nesuveikė. Išgėrė antrą – suveikė, mažai ką prisiminė. Iš ryto sūnus rodė kruviną riešą, laiptai kruvini buvo, girdėjau, kaip naktį nuo jų krito. Kambary lentynas išvartė, išdaužyti bokalai buvo – siaubas“, – iš kur galėjo ant sūnaus atsirasti sužalojimai, spėjo K.Pielikis.
Jis teigė, kad tai sūnus jį mušęs – smūgiavo į pakaušį, o jis gynėsi viena likusia laisva ranka, todėl ant šios ir atsirado sužalojimų.
„Bet jūsų galvoje sužalojimų nenustatyta, tik ant rankos“, – patikino teisėja.
Paklaustas, kodėl liudytojai tvirtina, matę K.Pielikį sūnui smūgiuojant ne kartą, šis pareiškė, kad šie galėjo sumaišyti jo ir sūnaus rankas – juk grumtynės vyko ant grindų.
Kaltinamasis abejojo, ar jo žmona – aukos motina, atsimena šį kraupų įvykį. Šiandien, anot K.Pielikio, ji kaltina save, kad nesiėmė priemonių sustabdyti smurto – nekvietė policijos.
Net minčių nekilo, kad galima šitaip užgulus žmogų pasmaugti.
Vienas iš kolegijos teisėjų negalėjo suprasti, kodėl girto sūnaus smurtą neva kaskart kentęs kaltinamasis vis vien vartodavo kartu alkoholį, kodėl šeimoje buvo vedamas toks pražūtingas gyvenimo būdas.
„Sūnus juk. Nebuvo pastovus dalykas. Vis galvojau, kad viskas bus gerai, kad paskutinis kartas. Valios nebuvo, matyt“, – nunarinęs galvą prisipažino kaltinamasis.
Nebuvo minties, kad uždus
Paklaustas prokuroro, kaip šiandien vertina savo veiksmus, K.Pielikis teisme tikino, kad iki tol, kol sūnus sulaukė 30-ties metų, nebuvo jie vienas kito net pastūmę, blaivas sūnus jo net pirštu nepaliesdavo.
„Siaubinga, labai blogai vertinu savo poelgį, netekau sūnaus. Reikėjo bėgti, ar leisti mane pribaigti? Nežinau, ką reikėjo daryti. Tikrai jaučiuosi kaltas. Nebuvo minties, kad jis galėjo uždusti. Maniau, kad jam viskas gerai. Aš nesupratau, galvojau, kad guli“, – teisinosi K.Pielikis.
Iškart po sulaikymo jam buvo nustatytas 2,76 prom. girtumas. Jis patikino, kad kol vyko grumtynės, jis nebuvo toks girtas – juk buvo išsimiegojęs, viskas vyko apie 12 valandą dienos, išgėrė po visko.
Bylos prokuroras pagarsino faktą, kad įvykio vietoje kaltinamasis net neigė konfliktą su sūnumi – paskambinęs 112 numeriu teigė, kad šis tik prarado sąmonę.
Byloje yra duomenų, kad pats K.Pielikis išgėręs būdavo agresyvus, triukšmaudavo. Atsakydamas į tai, kaltinamasis patikino, kad tai – tik gandai.
Kaltinamojo neatstūmė
Spalio 11 dienos posėdyje liudijo ir nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta mirusio A.P. buvusi širdies draugė, auginanti nužudytojo sūnų. Moteris sunkiai rinko žodžius, graudinosi. Tiesa, su kaltinamuoju ji bendrauja iki šiol – atvažiuoja į svečius, vyksta kartu į kapines.
„Empatijos nėra, bet bendraujame. Vaikas myli senelį. Padeda jis jį auginti – siunčia pinigų“, – kokie santykiai su K.Pielikiu susiklostė po to kraupaus įvyko, paaiškino moteris.
Ji atskleidė, kad buvęs širdies draugas yra pasakojęs, jog jo tėvą užgėrusį kartais tekdavo raminti – kai matydavo, kad nerimsta, pliauską duodavo.
„Sakydavo man (A.P. – aut. past.), kad „kai tėvas pradėdavo šūkauti, triukšmauti, ant mamos puldavo, aš jam – pliauską, ir nurimdavo“. Sakydavo, kad taip nuramindavo. Tiesa, jis nė karto nėra man pasakojęs, kad prismaugdavo tėtis jį anksčiau taip“, – liudijo nukentėjusioji.
Pasak jos, A.P. santykiai su tėvu būdavo šilti, tačiau jie ir pasipykdavo.
„Jis tikrai tėtį mylėjo. Tėtis (K.Pielikis – aut. past.) rėmė finansiškai, paklydimus slėpdavo, kol Anglijoje gyveno kartu. Vis dėlto kažkokia trintis tarp jų buvo. Kęstas kažkada mušė jo mamą. Paauglys yra gynęs mamą, sudavęs tėčiui.
Bet ryšys buvo tarp jų – norėdavo į namus vykti, aplankyti. Pati K.Pielikį esu mačiusi agresyvų išgėrusį dukart. Esu grasinusi net iškviesti policiją, jei nenusiramins. Kad keltų ranką, muštųsi, nesu mačiusi – tik karščiuodavosi, keiksmažodžiai liedavosi“, – prisiminė nukentėjusioji.
Norėjo išeiti iš tėvų namų
Paklausta, kokie buvo jos pačios santykiai su K.Pielikiu anksčiau, ji atsakė, kad normalūs – palaikydavo ryšį „nepiktuoju“, K.Pielikis net buvo atvykęs pas juos į Angliją, ten uždarbiavo.
„Gyvenome 10 metų kartu su A.P. Pastaruosius 1,5 metų jautėme trintį. Nusprendėme eiti abu skirtingais keliais. Kurį laiką jis dar gyveno pas mane – kol susiras, kur išeiti, kol pasitaisys finansinė situacija. Palaikydavome santykius, bendraudavome. Su sūnumi A.P. santykiai buvo artimi.
Tiesa, pastaruoju metu A.P. pasidarė uždaras, vengdavo dalintis emocijomis. Mačiau, kad kažkas yra ne taip, buvo išsigandęs, net krūpčiodavo. Taip, skyrybos buvo viena iš jo gėrimo priežasčių.
Kol mes buvome kartu, daugiadienių nebūdavo. Prie manęs išgėręs A.P. nebūdavo agresyvus, o kai su draugais kur išeidavo, pasitaikydavo, kad susistumdydavo“, – į klausimą, ar A.P. išgėręs buvo agresyvus, ar galėjo mušti tėvą, atsakė liudytoja.
Ji prisipažino, kad kelios dienos iki nužudymo, ji susirašinėjusi su A.P. Šis tikino įsidarbinsiąs statybose, nurodė to tikslą – nori išeiti iš tėvų namų, nes juose – sudėtinga situacija, jautė neva didžiulę įtampą.
„Džiaugiausi, maniau, kad žmogus susiims, gal kursime kada šeiminį gyvenimą vėl. Reikėjo jam atsistoti savarankiškai ant kojų, gauti stimulą. Sakė, kad tėvai labai dažnai geria. Atsibodo jam nuo to vaizdo. Nesulaukė jis iš nieko palaikymo. Bet ir kaip palaikyti tokį žmogų, kai jis nesipasakoja?“ – paskutinį pokalbį su vaiko tėvu prisiminė moteris.
Maniau, kad žmogus susiims, gal kursime kada šeiminį gyvenimą vėl.
Laidotuvių metu ji savo buvusio mylimojo neatpažino, pasak nukentėjusiosios – A.P. atrodė baisiai. Nepažino jo ir sūnus, manė, kad karste guli ne jo tėvas, o dėdė.
„Turėjau draugą, kuris žuvo autoavarijoje, kaukolė buvo sudaužyta. Tai atrodė A.P. taip pat“, – kad auka buvo stipriai sumušta, atskleidė liudytoja.
Ji nusprendė civilio ieškinio byloje nereikšti.
Paklausta teisėjos, kaip reikėtų K.Pielikį bausti, nukentėjusioji atsakė, nežinanti, ką pasakyti.
„Situacijos tai nepakeis. Tik žmogus turi suvokti, kas įvyko“, – patikino moteris.