Teismas, skirdamas suėmimą, atsižvelgė į tai, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti dar neapklaustą nukentėjusįjį G.A., – informuoja Kauno apylinkės teismas.
„Nors įtariamojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė E.Anupraičiui skirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, tačiau įtariamasis neturi jokios kitos gyvenamosios vietos kaip tik nusikaltimo padarymo vietą, kuri yra kartu ir įvykio vieta, apžiūrėta ir užantspauduota policijos pareigūnų“, – sakė prokurorės prašymą nagrinėjęs teisėjas Audrius Meilutis.
Be to, teismas atsižvelgė dar ir į tai, kad jis ketino išvykti iš Lietuvos, turi socialinių ryšių užsienyje, yra ten mokęsis.
„Įtariamajam gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo pareigūnų“, – sakė teisėjas.
Šią nutartį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
„Šiuo metu įtariamasis stebimas Utenos ekspertiniame skyriuje. Ten jis jau tiriamas apie mėnesį. Psichiatrinė ekspertizė visad trunka apie 2–3 savaites. Po to asmuo grąžinamas į tardymo izoliatorių, o ekspertai sėda surašyti ekspertizės akto. Tai gali trukti iki 45 dienų“, – 15min teigė bylos prokurorė Auksė Lipkevičienė.
Atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo pastebėta jokių akivaizdžių ligos požymių, kurie leistų įtarti, kad šiam asmeniui nedelsiant reikalingas koks nors gydymas.
Pasak jos, bendravimas su įtariamuoju nepakito nuo pirmosios apklausos iškart po sulaikymo: jis toliau nedėsto jokių aplinkybių apie patį įvykį, nedėsto galimų žudynių motyvų. Tiksliau, parodymus duoda, bet jie nėra susiję su nusikaltimu.
„Šiuo metu apklausiami liudytojai, gaunamos tarpinės specialistų išvados. Paskirtas didžiulis kompleksinis tyrimas. Laukiame išvadų. Gautus duomenis vertiname ir po truputėlį dėliojame dėlionę. Iki rudens procesai tikrai nebus baigti. Tikimės vasaros metu gauti bent jau išvadas. Svarbus dalykas – įtariamojo psichiatrinė būsena“, – teigė prokurorė.
Jos teigimu, galimi du variantai: asmuo gali būti pripažintas nesuprantantis savo veiksmų nusikaltimo padarymo metu arba tik po nusikaltimo padarymo.
Jeigu ekspertai nustato, jog šiuo metu negalima atlikti su juo jokių procesinių veiksmų, pvz., jis negali būti apklausiamas, teisiamas, ir nustato rūšį priverčiamųjų medicinos priemonių, įtariamasis teismo metu patalpinamas į psichiatrijos ligoninę.
Jeigu teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, nustato, jog nusikaltimo padarymo metu jis visiškai suvokė, ką daro, tačiau šiuo metu negali atsakyti už savus veiksmus, tuomet teismas taiko priverčiamąsias medicinos priemones, iki kol asmuo pasveiksta. Pasveikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
„Tai nutinka retai. Jei įtariamojo psichikos būklė sutrikusi ikiteisminio tyrimo metu, tai, dažniausiai tikėtina, jog ji buvo sutrikusi ir nusikaltimo padarymo momentu. Dabar išgyvename tokį laukimo laikotarpį. Gal gautos išvados paneigs mūsų versijas“, – patikino ji.
Paklausta, kokia šiuo metu būklė vienintelio žudynių metu likusio gyvo E.Anupraičio senelio, prokurorė patikino tik tai, jog jis gyvas ir jo būklė stabili.
„Atliekant su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo pastebėta jokių akivaizdžių ligos požymių, kurie leistų įtarti, kad šiam asmeniui nedelsiant reikalingas koks nors gydymas. Jis adekvatus, mąsto, atsakinėja į klausimus. Turėjome dvi jo apklausas“, – reziumavo A.Lipkevičienė.
