Taip šią savaitę nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs lygtine laisvės atėmimo bausme nuteisto vyro skundą. Jis bei dar du asmenys šių metų gegužę buvo nuteisti už tai, kad pernai sodybos šiltnamyje pasodino ir augino didelį kiekį kanapių – 46 augalus.
Byloje taip pat nustatyta, jog skundą padavęs R.Š. atvykęs į sodybą apžiūrėti kanapių rado šiltnamyje teismo sprendimu sumontuotą slapto sekimo įrangą – daugiau kaip 10 tūkst. eurų vertės vaizdo įrašymo įrangą.
Šią įrangą jis drauge su kitu bendrininku sudaužė plaktuku ir sudegino.
Kaip nurodoma teismo nutartyje, nuteistieji manė, kad ši įranga priklauso konkurentams, kurie stebi, kaip šie augina kanapes, kad vėliau galėtų jas užvaldyti. Kita kelta versija – jog tai gali būti geodezininkų įranga, nes sodybos savininkas D.S. pardavinėjo žemes.
„Jie neatmetė ir tokios galimybės, kad šia įranga juos stebi policija. (...) Jie neabejotinai suprato, kad įrangoje yra užfiksuoti ir sukaupti jų daromo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo duomenys. Įvertinę šias aplinkybes, jie nusprendė šiuos duomenis sunaikinti, nes buvo įsitikinę, kad įranga sumontuota neteisėtai, kadangi ji sumontuota privačioje teritorijoje, o, be to, ir neprofesionaliai, kas leido jiems pagrįstai abejoti, jog tai policijos įranga“, – rašoma teismo nutartyje.
Bylos duomenimis, pastebėję vaizdo įrašymo įrangą nuteistieji kanapes nupjovė ir nuvežę išmetė į upelį.
R.Š. skundu siekė būti išteisintas arba kad jam būtų sumažinta priteista mokėti suma policijos komisariatui, kurio sekimo įrangą sugadino.
Pasak nuteistojo, tikslo sunaikinti policijos įrangą jis su bendru neturėjo, tiesiog siekė paslėpti nusikalstamą veiką.
„Nuteistasis kelia klausimą, ar pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas taip aplaidžiai sumontavę įrenginį ir sudarę sąlygas D.S. jį aptikti ir sunaikinti. Įrenginys buvo sumontuotas visai šalia šiltnamio, ant kuolo, įbesto į žemę. Akivaizdu, kad D.S. turėjo atkreipti dėmesį į naujai atsiradusį kuolą šalia šiltnamio jo gyvenamojoje vietoje“, – teismui nurodė apeliantas.
Jis teigė, kad byloje nėra įrodyta, jog visos kanapės buvo draudžiamos auginti ir turinčios narkotinių savybių.
Pasak nuteistojo, šių kanapių sėklų jis neužsakinėjo, šios buvo surinktos kito nuteistojo D.S., kai iškrisdavo rūkant suktinę, o augalus šiltnamyje jie augino be specialios technologijos.
„Atsižvelgiant į tai, kad D.S. sėklas buvo susirinkęs įvairiu laiku ir įvairių vietų, taip pat į tai, jog auginamos kanapės nežydėjo bei į tai, kad kai kurios iš jų buvo „patinai“, kuriuose nėra veikliosios medžiagos, nuteistojo R.Š. nuomone, ne visi 46 vnt. augalų buvo narkotinės kanapės, o dalis jų – pluoštinės kanapės“, – skundo argumentus nurodo teismas.
Vis dėlto apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas R.Š. argumentus atmetė. Teismo teigimu, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ar teisiamiesiems pavyko augalus išauginti iki brandos ir išgauti iš jų narkotines medžiagas.
Pasak teismo, byloje yra pakankamai duomenų, jog nuteistieji ravėjo kanapes ir stengėsi, kad šiltnamyje neaugtų kitų augalų, tik narkotinės kanapės, o jas augino su tikslu rūkyti. Tai, jog šios kanapės buvo narkotinės, įrodo ir specialisto išvada, o 46 augalai pagrįstai teismo kvalifikuoti kaip didelis narkotinių medžiagų kiekis.
Teismas taip pat atmetė apelianto argumentus, esą policijos sekimo įranga buvo sumontuota aplaidžiai, be to, jis negalėjęs žinoti, kam ji priklauso, manęs, kad ji įrengta neteisėtai.
„Bet kuriuo atveju iš išvardintų nuteistųjų spėjimų, šis turtas R.Š. buvo svetimas. Nėra svarbu, kad nusikalstamos veikos darymo metu nuteistasis nežinojo tikslaus vaizdo įrašymo įrangos savininko, tačiau aiškiai suvokė, kad šis turtas jam nepriklauso ir yra svetimas“, – nurodo teismas.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas skundą atmetė ir paliko nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę – subendrintą trejų metų atėmimo bausmę su atidėjimu bei solidariai su D.S. atlyginti komisariatui padarytą žalą.
Kiti nuteistieji jiems skirtų bausmių neskundė.
