Teismas kaltinamajam skyrė laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Kaltinamasis įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam dalį – 600 Eur padarytos žalos.
Teismas tenkino nukentėjusiojo ir Aplinkos apsaugos departamento civilinius ieškinius ir priteisė iš kaltinamojo atitinkamai 5 180 Eur turtinei žalai atlyginti ir beveik 2 750 Eur aplinkai padarytai turtinei žalai atlyginti.
„Kaltinamasis I. M. dėl neatsargumo 2022 m. balandžio 18 d. sunaikino svetimą turtą. Nors teisme kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, kad pats nukentėjusysis turėjo 5 litrų talpą su kuru ir pats nukentėjusysis tyčia padegė žolę, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė. – Kaltinamojo I. M. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, specialisto parodymai.“
Per teismo posėdį kaltinamasis I. M. kaltę neigė, nurodydamas, jog gaisras kilo ne dėl jo kaltės – esą jis laužo nebuvo susikūręs, dūminės taip pat nebuvo užkūręs, jokios žarijos negalėjo iš jos iškristi ir negalėjo nuo to užsidegti žolė.
Nukentėjusysis teigė, kad jis su benzininiu pjūklu dirbo savo miške, nors turėjo talpą su kuru, tačiau tą kurą naudojo tik pjūklui, eidamas nuo savo automobilio link miško matė, jog kaltinamasis prie savo bičių avilių buvo užsikūręs laužą, degino lentas. Nukentėjusysis, būdamas miške, nematė kaip prasidėjo gaisras, tačiau žolė galėjo užsidegti tik nuo kaltinamojo I. M. kūrento laužo, nes pūtė stiprus vėjas, kūrenti ugnį buvo pavojinga.
Iš Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktos gaisro tyrimo medžiagos matyti, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra neatsargus I. M. elgesys su ugnimi, t. y. dėl užkurto laužo prie avilių, iš kurio dėl palankaus vėjo galėjo žiežirba patekti į sausą žolę ir ją uždegti, arba I. M. neatsargiai elgiantis su dūmine, iš kurios taip pat galėjo iškristi žiežirba ir uždegti žolę, arba pilant iš dūminės anglis karštos anglys arba žiežirbos galėjo iškristi į sausą žolę.
Teisme specialistas nurodė, jog jeigu būtų buvęs padegimas ir būtų buvęs laistytas kuras, skirtųsi degimo vieta ir būtų buvęs kitoks ugnies plitimas. Nukentėjusysis dirbo miške, o gaisro kilimo vietoje buvo tik kaltinamasis, kitų pašalinių asmenų nebuvo.
Kaltinamojo I. M. parodymai nenuoseklūs – iš pradžių jis neigė, kad gaisras kilo ne dėl jo kaltės, vėliau per ikiteisminį tyrimą pripažino, kad gaisras kilo jam neatsargiai elgiantis su dūmine, vėliau teisme vėl ėmė neigti savo kaltę. Teismas kaltinamojo parodymus laiko jo pasirinkta gynybine pozicija ir jais nesivadovauja.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiajam.
Nelaimė įvyko 2022 m. balandžio 18 d. sklype, kuris priklauso nukentėjusiajam, šalia kaltinamojo laikomų bičių avilių. I. M. sukūrė laužą. Dėl nepalankaus vėjo laužo žiežirbos pateko į sausą žolę, dėl ko sparčiai pradėjo degti žolė, plisti gaisras tolyn. Degančiai žolei pasiekus ant kelio stovėjusį nukentėjusiojo automobilį, šis sudegė. Išdegė 5,3 ha žolės plotas. Sudegė ir kaltinamojo I. M. automobilis, nukentėjo pats kaltinamasis.
