Prokuratūra vyrą kaltino Rusijos žvalgybos užsakymu rinkus informaciją, buvo renkama ir apie į Klaipėdą atplaukiančius NATO laivus, ir apie suskystintųjų gamtinių dujų terminalą „Independence“.
„Koks normalus šnipas darys paštą savo vardu? Čia kažkoks absurdas! Tai ne mano paštas, aš nieko nesiunčiau. Nuotraukos darytos viešose vietose, nėra darytų kur nors gamyklose. Laiką leidau kateryje, o mane sekė, tai jau ne paslaptis. Ką aš jaučiau, jei aš nekaltas? Jie patys man pasakė, kad stebėjo mane, – anksčiau spaudai sakė šnipinėjimu kaltinamas klaipėdietis. – Kaltina, jog rinkau viešai prieinamą informaciją, skaičiau tam tikrą informaciją laikraščiuose. Kodėl negaliu laikraščio skaityt? Kas man draudžia? Nieko aš nesiunčiau. Ir būdamas Rusijoje skaičiau, kas vyksta Klaipėdoje, Lietuvoje. Kam man rinkti informaciją, jei ji prieinama visiems? Aš net lietuviškai nekalbu, visus reikalus tvarkydavo mano žmona.“
Teisiamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad jokių užduočių iš Rusijos Federacijos žvalgybos negavo. Tačiau, pasak teismo, būtent byloje surinkti duomenys patvirtino, jog šis asmuo ne tik gavo užduotį šnipinėti, bet vykdydamas ją atliko ir konkrečius šnipinėjimo veiksmus.
„Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Rusijos Federacijos žvalgybą domino visa informacija, iš kurios būtų galima gauti duomenų apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius Lietuvos strateginius objektus. Byloje nustatyta, kad šią informaciją Rusijos Federacijos žvalgybos organizacija iš nuteisto asmens ir gavo“, – paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį jo priėmimo motyvus aiškino Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys.
Teismas įvertino tai, kad teisiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jis anksčiau nebuvo teistas, ir skyrė šiek tiek mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad užduotyse minimi asmenys, bylos duomenimis, nebuvo užverbuoti.
Nusikalstamas pats susitarimas
Prokuroras Aivaras Velutis teigia, jog kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kaip, su kuo, kada ir kokiu tikslu vyras rinko informaciją turėdamas susitarimą su spec. žvalgyba.
„Kokie duomenys – nesvarbu. Mes nežinome, kas žvalgybai gali būti reikalinga. Tai, ką mes skaitome kiekvieną dieną, mums, gyvenantiems valstybėje, atrodo savaime suprantama ir visiškai nesvarbu, bet kitai valstybei, atsižvelgiant į kalbos barjerą, mentaliteto skirtumus ir panašiai, gali būti labai svarbu.
Kaip nusikalstamas traktuojamas pats susitarimas. Jis bendradarbiauja, nesakysiu priešiškos, su bet kurios kitos valstybės spec. tarnybomis ir vykdo jų nurodymus. Negalime išsiaiškinti kokiu tikslu jiems reikalinga informacija, bet tai ką jis rinko, nebuvo informacija apie orą, tikrai ne“, – sakė prokuroras.
Pasak A.Velučio, informacija, kad ir vieša, jai surinkti bei pateikti reikia pastangų – nuvykti į tam tikras vietas, turėti specialias priemones, analizuoti, išgryninti ir pan.
Vadina absurdu
Išgirdusi nuosprendį 72-ejų vyro mama Zoja Šešel tikino, jog sūnaus gyvenimas tiesiog sulaužytas.
„Absurdas. Išgalvota viskas. Septyneri metai. Už ką? Sulaužė mano sūnaus likimą. Paskaitykite kaltinamąjį aktą, kiekviename punkte rašoma nesąmonė, kad jis kasdien uoste rinko ir perdavė informaciją. Jis uoste nedirbo niekada, kaip galėjo ją rinkti?“ – retoriškai klausė mama.
Jos teigimu, sūnus tiesiog skaitė viešai prieinamą informaciją. Šias žinias gali pasiekti kiekvienas.