33-ejų metų A.Jegorovas kaltinamas tuo, kad 2017 m. birželio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute Kaune, turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – 64-erių metų motiną E.J., kuri dėl jai diagnozuoto Alzheimerio sindromo buvo neįgali, pasyviai gulinti, galinti tik nesąmoningai, neintensyviai pajudėti lovoje, tai yra esanti bejėgiškos būklės, tyčia jai gulinčiai lovoje pagalve užspaudė nosį ir burną, dėl ko ši nuo mechaninio uždusinimo įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis iki bylai pasiekiant teismą neneigė kaltės, tačiau įvardijo, kad nusikaltimą atliko dėl beviltiškos padėties, paties įvykio visiškai neprisimena. Minėtą dieną vartojo alkoholį dėl moralinio ir finansinio beviltiškumo.
Ekspertizės metu nustatyta, kad A.Jegorovui priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas, – dėl psichikos sveikatos būklės jis gali būti apklausiamas teisme, ir, jei bus įrodyta kaltė, atlikti bausmę.
Kaltinamasis pageidavo uždarų posėdžių
Pirmadienį prieš teismo posėdį kaltinamasis nebuvo kalbus. Už jį žodį tarė advokatas Laurynas Pakštaitis. Jis patikino, kad A.Jegorovas gailisi dėl to, ką padarė, tačiau situacija yra itin sudėtinga.
„Aleksandras mamą slaugė keletą metų. Kodėl ji negyveno slaugos namuose? Ši paslauga nėra taip lengvai prieinama. Kainuoja. Kuriam laikui ji buvo paguldyta į slaugos namus, bet vėliau gyveno namuose su sūnumi“, – teigė advokatas, patikinęs, kad jo ginamasis turi brolį, kurio jo tėvas susilaukė su kita moterimi.
Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas. Jis nebuvo ir vedęs, prieš pat įvykį niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas.
Tik prasidėjus pirmajam teismo posėdžiui, kaltinamojo gynėjas teisėjų kolegijos paprašė bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, – bus analizuojama tiek A.Jegorovo, tiek nužudytos jo motinos sveikatos būklė, o tai yra privatūs duomenys. Prokuroras Andrius Kiuršinas su tokiu prašymu nesutiko. Pasak jo, tai yra nužudymo byla, kurioje bus atskleidžiama tik bendra medikų diagnozė.
Tik prasidėjus pirmajam teismo posėdžiui, kaltinamojo gynėjas teisėjų kolegijos paprašė bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje.
L.Pakštaitis taip pat pateikė keletą kaltinamojo asmenybę apibūdinančių charakteristikų. Jose atsispindinti A.Jegorovą pažinojusių asmenų nuomonės apie patį kaltinamąjį, jo santykį su motina, kol ši dar buvo gyva. Advokatas paprašė į būsimus posėdžius liudijimui iškviesti ir keletą asmenų, pvz., namo, kuriame gyveno ginamasis su mama, pirmininkę, psichologą bei psichiatrą, kuris padėjo Aleksandrui praeityje kapstytis iš depresijos.
Advokatas atskleidė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pasirodžiusi informacija, jog po nusikaltimo įvykdymo A.Jegorovas neva norėjo slėptis – ieškojo oro uostų, į kuriuos galėtų pabėgti. Tačiau, gynėjo teigimu, tai nėra tiesa, nes Aleksandras dirbo su oro uostais, o ne ieškojo būdų pabėgti.
Pasitarusi, teisėjų kolegija nusprendė, kad tolimesni posėdžiai šioje byloje bus nagrinėjami viešai, išskyrus tą dalį, kurios metu bus atskleidžiamos kaltinamojo privataus gyvenimo aplinkybės.
Prokuroras paviešino kaltinamąjį aktą. Prasidėjo įrodymų tyrimas.
Kaltinamasis kalbėjo itin atvirai
Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai. Sutiko duoti parodymus.
„Praėjo 7 mėnesiai. Prisiminimai ne patys maloniausi. Stengiuosi per tą laiką juos kuo toliau nuvyti, ne itin malonu juos prisiminti. Galbūt maišysiuosi. Nepykit, pataisykit, klauskit. Nieko nenoriu slėpti.
Pradėti norėčiau nuo mamos ligos, kuri prasidėjo gal 2008 metais. Buvo visko: vėžys, problemos su skydliauke, Alzheimeris. Ši liga, pagal jos amžių, prasidėjo per anksti. Iki tol mama rūpinosi mano tėvas. Bet jis mirė 2015 m. Iki tol, kol jis buvo gyvas, problema neatrodė tokia didelė, nes daug dirbau. Tačiau kai viskas užgulė tik ant manęs... Viskas pasirodė daug sunkiau, nei atrodė iš pradžių. Buvo mano klaida, kad iškart nepradėjau ieškoti specialistų pagalbos.
Po tėvo mirties mamos liga paūmėjo. Ji kasdien užmiršdavo vis po kokią naują funkciją. Dar prisidėjo ir finansinės problemos. Girdėjau klausimų, kodėl mamos neatidaviau į slaugos namus. Jei būčiau turėjęs pinigų, mes čia nebūtume susirinkę. Mėnuo slaugos namuose kainuoja keturženklį skaičių. Negalėjau sau to leisti“, – itin sklandžiai mintis teisme dėstė A.Jegorovas.
Jis prisipažino, nemokėjęs prašyti pagalbos reikiamu metu iš reikiamų žmonių. Neleido savigarba. Bandė susitvarkyti vienas.
„Galiausiai pavyko gauti nemokamą vietą mamai slaugos ligoninėje. Ji pati dar vaikščiodavo. Aš lyg atsigavau, pradėjau dirbti. Tačiau mamos būklė prastėjo. Sužinojau, kad nors paslauga ir nemokama toje ligoninėje, mokėti reikia, jei nori, kad tikrai pasirūpintų tavo artimuoju. Sužinojau, kad motiną ligoninėje pririšdavo prie lovos, nes taip jiems visiems lengviau. Tuomet sužinojau, kad tik 4 mėnesius galima ten laikyti. Po to jau diena kainuoja apie 35 eurus. Negalėjau jos palikti, nes mano finansinė padėtis buvo ne tai, kad bloga, bet su dideliu minuso ženklu. Mama grįžo į namus. Tai vėl smogė psichologiškai“, – istoriją dėstė A.Jegorovas.
Jis patikino, neturėjęs lėšų nupirkti mamos slaugymui net specialaus čiužinio. Tiesa, su situacija bandė susidoroti: domėjosi, kaip rūpintis savo artimąja, skaitė daug knygų, straipsnių, kaip vartyti, kokią dietą taikyti.
„Supraskit, tuo metu turėjau dar ir dirbti. Pastebėjau, kad nespėju. Strigo projektai. Kadangi buvo jautrumas padidėjęs, ėmiau į darbdavių kritiką labai stipriai reaguoti. Iš darbo išėjau savo noru. Bedarbiu tapau 8 dienos iki nusikaltimo.
Ar planavau ją nužudyti? Tikrai ne. Taip, iš beviltiškumo kildavo minčių, kad nebegaliu žiūrėt į tas kančias. Daug ašarų. Maniau, kad tai mano stiprybės išbandymas.
Kiekvieną dieną vis užsiregistruodavau darbo biržoje, bet nenuvykdavau. Turėjau planą ištempti iki vasaros vidurio, tuomet planavau pradėti dirbti šachmatų treneriu vienoje Kauno mokykloje. Skausmą tuo metu skandindavau alkoholyje. Prasidėjo daugiadienės. Nuo gegužės 31-osios kasdien gėriau.
Visos dienos kaip viena. Nelabai ką ir prisimenu. Kiekvieną naktį sapnuodavau mirusį tėvą, kuris man kažką vis blogą sako. Važiavo stogas. Tad nežinau, net kiek buvau išgėręs nusikaltimo dieną. Radau mamos kūną ir supratau, kas įvyko. Nors nepamenu.
Ar planavau ją nužudyti? Tikrai ne. Taip, iš beviltiškumo kildavo minčių, kad nebegaliu žiūrėt į tas kančias. Daug ašarų. Maniau, kad tai mano stiprybės išbandymas. Kiti pažįstami sakydavo, kad neištversiu, bet norėjau įrodyti. Deja... Tikrai nemaniau, kad atsikratysiu mamos ir bėgsiu, pradėsiu kitą gyvenimą. Pats norėjau kartu palikti šį pasaulį“, – tikino kaltinamasis, prisipažinęs, jog buvo visiškai morališkai pavargęs.
Ilgai dar girdėjo mamos šauksmą
Prisiminęs paskutines dienas su mama, jis patikino, jog jau buvo katastrofiška situacija: ligonė nuolat viduriuodavo. 30 sauskelnių vienetų, valstybės skirtų mėnesiui, anot A.Jegorovo, užtekdavo tik dienai ar dviem. Vien pleistrai nuo pragulų kainuodavo apie 50 eurų dienai. Mamai atsivėrė didžiulės žaizdos, pragulos, lytinių organų uždegimai. Ir visa tai reikėjo gydyti pačiam sūnui.
„Aš paties to momento neprisimenu. Nuo birželio 3 d. gyvenau lyg migloje. Susidėjo prasta psichologinė būklė, klinikinė depresija, finansinės skolos ir alkoholis. Tuo metu man atrodė, jog jokios išeities nėra. Buvau per silpnas rasti sprendimą. Dabar, kai blaiviai pamąstau, viskas buvo lyg ir išsprendžiama.
Nuo birželio 3 d. gyvenau lyg migloje. Susidėjo prasta psichologinė būklė, finansinės skolos ir alkoholis. Tuo metu man atrodė, jog jokios išeities nėra. Buvau per silpnas rasti sprendimą.
Pamenu, tą dieną atsikėliau. Nuėjau ir radau mamą, uždengtą pagalve. Suprantu, kad niekas kitas to negalėjo padaryti, tik aš. Tuomet nuėjau į parduotuvę, sutikau draugą. Pasakiau, kad mama mirė. Pats nesupratau, kas nutiko.
Tuomet visą dieną vartojau alkoholį. Mąsčiau, kad nenoriu atsidurti kalėjime, nenoriu ir vartoti vaistų visą gyvenimą. Kokie sprendimai? Norėjau išeiti iš pasaulio savo gimtadienio dieną – birželio 11-ąją. Nedaug liko laukti. Vartojau alkoholį. Rašinėjau, pats to nesuprasdamas, pažįstamiems, prašiau padėti išeiti. Tai nereiškė, jog noriu pabėgti“, – atviravo A.Jegorovas.
Galiausiai kaltinamasis suprato, kad laukti nebegali, nes lavonas pradėjo skleisti smarvę. Sugėrė visus vaistus, kokius rado namuose. Ruošėsi eiti nusipirkti ir daugiau. Tuomet viską pasisakė vienam pažįstamui. Tas ir iškvietė policiją.
Paklaustas, kodėl atradęs mamos kūną nesikreipė į policiją, jis paaiškino, nenorėjęs atsidurti kalėjime ar ligoninėje – norėjo nusižudyti.
„Jai šiaip ar taip buvo likusios kelios dienos. Ji vis tiek būtų mirusi. Labai kankinosi. Net kaimynus buvau perspėjęs, paaiškinęs, kodėl ji vis šaukia. Tas šauksmas dar ilgai man girdėjosi ir po mamos mirties. Nebegalėjau tverti. Dabar jau tų šauksmų nebegirdžiu. Eutanazijos juk pas mus nėra.
Tuo metu jaučiau viską: gailestį dėl mamos savijautos, pyktį ant tėčio, kad jis nesirūpino savimi ir anksti išėjo, gailėjausi ir savęs. Juk gailėtis savęs yra patogu. Jaučiau ir gėdą prašyti pagalbos“, – teigė A.Jegorovas.
Suicidinės mintys A.Jegorovą pradėjo kamuoti vos tik baigus mokyklą. Apie tai jis pasisakydavo mamai, kuri tuomet dirbo Šilainių poliklinikoje. Tačiau didžiausias atkritimas įvyko mirus tėvui.
2016 m. kaltinamasis bandė žudytis pirmą kartą – išgėrė du butelius degtinės ir tėvo anksčiau vartotus migdomuosius vaistus. Po to atsidūrė psichiatrijos skyriuje.
Prokuroras paprašė paaiškinti žinučių, rašytų po nužudymo draugui Tomui, turinį. Jose A.Jegorovas prašė bičiulio ateiti į namus, užsidėti pirštines ir viską kiek aptvarkyti. Prašė pasirūpinti jo likusia gyva kate. Tiesa, prieš tai jis rašė, kad atsikratė ir ja, o mama atsikratyti buvo sunkiau.
„Nenorėjau, kad žmonės rastų mano ir mamos kūnus baisioje pozicijoje. Norėjau, kad jis kiek aptvarkytų vietą, pasiimtų jam reikalingus daiktus ir nepaliktų pėdsakų. O katė rasta gyva, tad negaliu paaiškinti, kodėl taip rašiau jam, būdamas girtas“, – aiškino kaltinamasis.
Prokuroras toliau skaitė A.Jegorovo žinutes, rašytas draugui po nužudymo. Jose buvo prašoma padėti dingti, svarstyta apie galimybę pripažinti jį nepakaltinamu, nes juk anksčiau yra gulėjęs psichiatriniame skyriuje. Klausė Aleksandras žinutėse draugo ir to, ar jo atliktą veiksmą galima palaikyti tiesiog mamos natūraliu uždusimu. Į visa tai A.Jegorovas pateikė atsakymus. Tikino, jog taip draugas bandė sulaikyti jį nuo savižudybės – ieškojo kitų išeičių iš situacijos.
Pažįstami apibūdino kaip gerą žmogų
Iškart po įvykio, dar pernai metų birželį, 15min kalbinti politikos mokslų magistro laipsnį turinčio kaltinamojo bičiuliai A.Jegorovą apibūdino kaip puikų šachmatininką, sąmojingą, nuolat kitiems padedantį gerą žmogų, kuris tiesiog neatlaikė mamos slaugymo naštos.
Dieną, kada buvo atrastas nužudytosios kūnas, A.Jegorovas susirašinėjo su draugais, atidavinėjo jiems skolas ir tikino pats paliksiąs šį pasaulį. Vienam bičiuliui, nuo vaikystės kaltinamąjį pažįstančiam Tautvydui Vedrickui, pavyko atkabėti Aleksandrą nuo tokio žingsnio.
„Rytinio pokalbio metu jis užsiminė, kad nutraukė mamos kančias, bet prioritetą skyriau tam, kad atkalbėčiau jį nuo savižudybės. Žinojau, kad kartą jis jau bandė atimti sau gyvybę. Išgelbėjo medikai. Po to tarsi stojosi ant kojų. Dirbo vis daugiau, samdė kurį laiką slaugę. Draugai motyvavo gyventi, siūlė įvairius darbus. Kiek žinau, dirbo jis vienoje įmonėje – atliko žiniasklaidos stebėseną. Tad galėdavo darbuotis iš namų ir kartu prižiūrėti neįgalią mamą. Turėjo ir keletą mokinių iš užsienio, kuriuos mokė žaisti šachmatais“, – dar birželį 15min teigė Tautvydas.
Tačiau 2017 m. gegužę, iki lemtingojo įvykio likus apie mėnesį, bičiulio gyvenime, pasak Tautvydo, vėl ėmė ir viskas pabiro – A.Jegorovas vis dažniau užsimindavo apie sunkią mamos ligą, paliko darbą. Darėsi vis sunkiau ir sunkiau.
„Nepateisinu, to, kas įvyko, bet kartu ir suprantu, kas prie to privedė. Jis tikrai geras žmogus, kuriam tiesiog nesisekė gyvenime. Tikrai nepavojingas. Viską nulėmė ilgus metus besitęsusi situacija“, – pripažino Tautvydas.
A.Jegorovui už neįgalios motinos nužudymą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Civilinių ieškinių šioje byloje nėra pareikšta.
Bus papildyta
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
