Visa istorija prasidėjo Kovo 11 dieną – Radviliškio rajone, Baisogaloje, patruliai sustabdė automobilį BMW 530, kurį vairavo vyras, gimęs 1996 m. Pareigūnams jis pasirodė įtartinas.
Dėl kilusių įtarimų Radviliškio ligoninėje buvo paimtas vairuotojo kraujo ir šlapimo mėginys testui dėl apsvaigimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis atlikti.
Kovo 28 dieną gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvada dėl piliečio etilo alkoholio testo išvados, nors buvo skirta užduotis atlikti narkotinių, psichotropinių medžiagų organizme tyrimą.
Šiaulių AVPK atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent dėl dokumentų klastojimo.
Pareigūnai pastebėjo, kad patys viską atliko teisingai, tačiau iš ligoninės į laboratoriją nusiųsta jau korektoriumi taisyta ir redaguota paraiška. Uoliai ėmėsi ieškoti kaltųjų.
Po skambučio viršininkui – į areštinę
Buvo penktadienis, kai išplatinta informacija apie galimą dokumentų klastojimą, iš kurio galima įtarti ir bandymą išsukti nuo atsakomybės dėl narkotinių medžiagų tiriamą asmenį.
Neseniai seselė sulaukė netikėtų svečių – policijos pareigūnų. Ji šios žinios nebuvo girdėjusi ir ilgai nesuprato, apie ką eina kalba. Sužinojo tik policijoje.
„Aš manau, kad žmonės šiaip sau iš namų neišvedami. Ar nužudžiau ką nors? Nieko nepaaiškino. Tą dieną iš tiesų dirbau priėmimo skyriuje. Mes visada bendraujame su pareigūnais. Žinau, ką turiu padaryti. Tyrimai dėl narkotikų iš šlapimo daromi pas mus ligoninėje. Tą ir padariau. Beje, atsakymas buvo teigiamas. Jis buvo tvarkingai perduotas pareigūnams. Dokumentų kopijas tvarkingai susegiau ir padėjau ten, kur reikia“, – pamena įprastą darbo parą seselė.
Policijoje viską papasakojo tyrėjai, kuri, anot moters, nebuvo linkusi išklausyti. Kiek pamena, nieko neužsirašinėjo ir neįrašinėjo. Be to, nepasirašė jokio apklausos dokumento. Nuolat girdėjo tik kaltinimus – jūs koregavote dokumentus, jūs pakeitėte. Jokie paneigimai ir aiškinimai neveikė.
Šalia vis pasirodantis pareigūnas skubino – greičiau, nes darbo diena baigiasi, nenori susivėlinti – jau vakar ilgiau dirbo. Skambutis komisariato viršininkui. Tyrėja teigia, kad jai sulaikytoji nieko nepasako. Viršininkas pasiūlo vežti į areštinę. Moteris viską girdėjo.
Buvo leista paskambinti kam nors iš artimųjų, tačiau nebuvo leista pasakyti, kur ji ir už ką.
Niekas nepadeda – reikia važiuoti. iki šiol skamba išgirsti žodžiai – „gal ką nors areštinėje atsiminsit“. Tik vėliau moteris sužino, kad dviem parom už grotų gali atsidurti bet kas, jei tik yra įtarimai.
Tą akimirką nutiko dar vienas moteriai protu nesuvokiamas dalykas. Jai buvo leista paskambinti kam nors iš artimųjų, tačiau nebuvo leista pasakyti, kur ji ir už ką.
Buvo leista paskambinti konkrečiai dukrai, kad negrįš per naktį, bet nepasakyti, kodėl. Tuo metu net mama skambino – jai taip pat neleista pasakyti, kur esanti. Vėliau policija tai neigs. Galiausiai parašė žinutę seseriai, kad šią naktį pasirūpintų jos septyniolikmete dukra.
Dar komisariate buvo pasiūlytas variantas perduoti septyniolikmetę dukrą vaiko teisių sargų globon. Nuo tos akimirkos telefonas buvo išjungtas. Sesuo, gavusi tokią žinutę, pati nulėkė į policiją, gal čia kas žino – gal sesuo pagrobta? Sužinojo ir pasijuto ramiau.
„Nežinojau, kad turiu tiek ašarų“
Jau areštinėje, kur vidinė įtampa tik didėjo, moteris pranešime apie įtarimą perskaitė, kad ji bet kokiu atveju turėjo teisę informuoti vieną žmogų, kad ji yra sulaikyta.
„Visą naktį areštinėje praverkiau. Paliko man striukę ir šaliką. Visokių minčių kilo... Atvažiuoja kitą dieną kita tyrėja, išklauso, susirašo ir pasako, kad nesupranta, kodėl mane čia uždarė. Šie žodžiai mane nuramino ir paglostė širdį. Aš žinojau, kad niekuo nenusikaltau, tačiau tai manęs neramino. Pasaulis griuvo“, – pasakojo radviliškietė.
Moters parodymai nepasikeitė. Advokatas su tyrėja iš Šiaulių areštinės parvežė iki Radviliškio. Išlipdama iš automobilio moteris pastebėjo ryškius streso padarinius. Ji bijojo eiti namo. Nuo šio įvykio ji negali būti viena namie – ateis, suims. Naktį neužmiega. Dukra išeina į mokyklą, o ji pas ką nors į svečius arba vaikšto lauke.
„Tas įvykis padarė mane nedarbinga. Man padeda psichoterapeutai, psichologai. Užsimerkiu – akyse stovi kameros vaizdas. Aš iki šiol logiškai nesuvokiu, ar reikėjo mane uždaryti? Juk aš pareigūnui į rankas perdaviau teigiamą atsakymą – jau niekaip tam nepažįstamam vaikinui nepagelbėčiau. Vėliau prie šių dokumentų prieiti jokiu būdu negaliu“, – bando aiškintis situaciją ligoninės seselė.
Gal kalta pasikeitusi tvarka?
Moteris daug dirba su pareigūnais ir iš savo patirties teigia mananti, jog tyčinio dokumentų klastojimo greičiausiai nebuvo. Negali to garantuoti, tačiau, jos manymu, kažkas, perduodantis dokumentus, suklydo.
Kaip tai galėjo nutikti? Moteris teigia, kad Radviliškio ligoninėje įprastai testas dėl narkotikų daromas iš šlapimo, tačiau toks nedaromas iš kraujo. Paprastai užtekdavo testo iš šlapimo, tačiau pagal naują tvarką prireikė tyrimo iš kraujo. Apie naują tvarką ligoninės vadovybė personalo nebuvo informavusi.
Tiesiog – kažkas galėjo pamanyti, jog toks tyrimo prašymas yra klaida ir ją „pataisė“. Kas tai galėjo padaryti? „Čia jau ne mano reikalas ir ne mano kompetencija. Aš savo darbą atlikau – paėmiau kraujo ir šlapimo mėginius. Atlikau tyrimus, padariau dokumentų kopijas.
Iš tiesų viduje aš esu pakankamai stipri. Juk mes imame kraujo ir šlapimo mėginius iš įvairiausių asmenų, kurie mus visaip keikia. Pildome svarbius teisinius dokumentus. Rodėsi, kad jau prie visko buvau pratusi. Areštinėje, drebėdama ir be perstojo linguodama, pagalvojau – štai čia, vaikeli, tave ir palaužė“ , – atviravo seselė.
Moteris teigia, supratusi, kad dar po kelių dienų, praleistų areštinėje, net ir nekaltas žmogus gali prisipažinti padaręs nusikaltimą: „Tik vėliau, kai stresas atslūgsta, prisimeni, jog pirmoji tyrėja davė pasirašyti sulaikymo dokumentus, bet ne apklausą. Po apklausa pasirašiau tik prie antrosios tyrėjos.“
Policija: teisinis pagrindas buvo
Šiaulių AVPK atstovė spaudai komentavo, jog šiuo metu minėtame ikiteisminiame tyrime dėl dokumento klastojimo įtarimai pareikšti dviem ligoninės darbuotojoms.
„Tiriant nusikalstamas veikas, tyrimo taktikos pasirinkimas yra tyrėjo kompetencija. Sulaikyti jūsų minėtą moterį teisinis pagrindas buvo ir tyrėja juo pasinaudojo, sudariusi sąlygas paskambinti artimiesiems ir informuoti apie savo situaciją bei paprašyti pasirūpinti jos dukra.
Tikrai nebuvo draudžiama pranešti artimiesiems, kad moteris bus uždaryta į areštinę, nes tam policijos pareigūnai neturi jokio motyvo. Pasitelkti Vaikų teisių tarnybos darbuotojus buvo pasiūlyta tuo atveju, jei sulaikytoji nebūtų radusi, kas prižiūrės jos dukrą.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 62-uoju straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.“
