15min.lt jau rašė, kad Vilniuje veikia profesionalių nusikaltėlių, kurie specializuojasi vogdami iš būstų. Ilgieji savaitgaliai, šventinės dienos ir atostogos – jiems yra pats darbymetis. Todėl sostinės pareigūnai ruošiasi naujai nusikaltimų bangai, kuri turėtų prasidėti gruodį.
„Jie ilgai nelaukia, kai tik nutaiko tinkamą momentą, iškart įvykdo nusikaltimą“, – pasakojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis.
Profesionalūs vagys atlieka bent jau minimalią žvalgybą. Nusikaltėliai žino, kada aukos išvažiuoja į darbą ir grįžta namo, ką veikia laisvalaikiu.
Kruopštesni nusikaltėliai, kurie švarina tik prabangius namus, prie aukos automobilio gali primontuoti net GPS siųstuvą – tada tiksliai žino, kurioje vietoje yra namo ar buto šeimininkas.
Kartais organizuotos grupės turi net savo žvalgus, kurie stebi gatves. Tokie vagys darbo imasi tik tada, kai surenka pakankamai informacijos.
Praėjusio amžiaus pabaigoje, kai daugumą Lietuvos būstų saugojo medinės durys ir langai, nusikaltėliai ginkluodavosi grąžtais ir laužtuvais: plėšydavo durų staktas, langų rėmus, gręždavo spynas.
Tačiau Lietuvoje labai greitai įvyko „plastikinė revoliucija“ – medines durų ir langų konstrukcijas pakeitė plastiko.
„Nusikaltėliai greitai perprato, kad įveikti plastikines konstrukcijas yra pakankamai paprasta. Savo darbą išmanančiam vagiui užtenka poros atsuktuvų. Kai žinai, kurias vietas reikia pakelti, kurias spūstelėti, užtenka minutės, kad patektum į butą“, – aiškino patyręs kriminalistas S.Šemis.
Plastikinio lango atspaudimo būdas iki šiol yra vyraujantis. Taip dirba ir narkomanai, ir profesionalūs vagys.
Plastikinio lango atspaudimo būdas iki šiol yra vyraujantis. Taip dirba ir narkomanai, ir profesionalios grupės.
Nepaisant to, kad iš būstų vagiantys nusikaltėliai išmano savo amatą, yra keletas paprastų būdų, kurie gali apsaugoti jūsų turtą. Kartais saugumo priemonės nereikalauja didelių investicijų – užtenka ir gerų santykių su kaimynais.
1. Bendraukite su kaimynais
Kriminalistas S.Šemis sako, kad sostinėje daugėja bendruomenių, kurios prisijungia prie akcijos „Saugi kaimynystė“. Pareigūnai pastebėjo, kad tose vietose sumažėja ne tik vagysčių, bet ir kitokių nusikaltimų. Net chuliganizmo atvejų ir administracinės teisės pažeidimų.
„Kalbant apie vagystes iš būstų, viena efektyviausių priemonių yra „Saugios kaimynystės“ bendrijos“, – sakė pareigūnas S.Šemis.
Kodėl? Nes tokiose bendruomenėse kaimynai bendrauja vieni su kitais, prižiūri ne tik savo, bet ir šalia gyvenančio žmogaus namus, o pastebėję ką nors įtartino – kreipiasi į policiją. Be to, jie nuolat susitinka su pareigūnais, žino apie kriminogeninę situaciją toje teritorijoje, gauna patarimus, į ką reiktų atkreipti dėmesį.
Kalbant apie vagystes iš būstų, viena efektyviausių priemonių yra „Saugios kaimynystės“ bendrijos, – sakė pareigūnas S.Šemis.
Kriminalistas S.Šemis pabrėžė, kad yra labai svarbu, nes nusikaltėlius gali atbaidyti net kaimyno žvilgsnis į jų automobilio numerius.
„Jeigu žmonės savo namo kieme ar prie kaimyno tvoros pamato įtartinus asmenis ir paskambina policijai, tai esu įsitikinęs, kad nusikaltėliai ten nebegrįš.
Kartais užtenka net žvilgsnio: pamatote, kad prie kaimyno namo stovi įtartinas automobilis, kuriame sėdi nematyti jaunuoliai, tai užtenka demonstratyviai pažiūrėti į automobilio numerius. Esu tikras, kad jeigu jie planavo nusikaltimą, tai planą pakeis“, – aiškino kriminalistas.
2. Investuokite dalį saugomo turto
Vienas pagrindinių patarimų – būsto apsaugos priemonės turi būti proporcingos turto vertei. Jeigu namuose turite daug grynųjų pinigų ar brangių daiktų, turėtumėte dalį turto investuoti į saugumo sistemas.
S.Šemis papasakojo istoriją, kai nusikaltėliai pateko į garbaus amžiaus vilnietės butą. Vagys išlaužė medines duris, kurios buvo labai senos, pateko į vidų, išnaršė moters daiktus ir nerado nieko vertingo. Nusikaltėliai dingo nieko nepešę, o moteriai padarytas nuostolis – sulaužyta durų stakta.
Vilnietė neturėjo jokių vertingų daiktų, todėl neinvestavo į saugumą. Tačiau pareigūnai sako, kad kartais panašiai elgiasi ir tie, kurie namuose laiko labai brangius daiktus.
„Būna, kad kalbamės su verslininku, iš kurio pavogta šimtatūkstantinė suma, o paaiškėja, kad pinigus jis laikė stalčiuje. Geriau dalį tos sumos jau būtų investavęs į būsto apsaugą“, – sakė kriminalistas.
Būna, kad kalbamės su verslininku, iš kurio pavogta šimtatūkstantinė suma, o paaiškėja, kad pinigus jis laikė stalčiuje. Geriau dalį tos sumos investuoti į būsto apsaugą, – sakė kriminalistas.
Pernai vienas Vilniaus ilgapirštis perlipo gyvenamojo namo tvorą, nes žinojo, kad šeimininkai turi labai vertingo turto. Tačiau nusikaltėliui nepavyko nueiti net iki pastato – kiemas buvo apsaugotas judesius fiksuojančiomis sistemomis, todėl iškart pradėjo kaukti garsiakalbiai, pažadinę kaimynus.
„Mes gavome pranešimą tik apie tai, kad buvo bandoma patekti į kiemą. Tai labai geras pavyzdys, kad savo turtą reikia saugoti proporcingai. Aišku, tokios priemonės ar net jų kompleksai reikalauja investicijų, tačiau jos pasiteisina“, – kalbėjo S.Šemis.
3. Langų ir durų apsauga priklauso nuo namo aukšto
Kriminalistas sako, kad pirmųjų aukštų gyventojai turėtų investuoti į langų ir durų išorinę apsaugą. Nusikaltėliai retai kada daužia stiklus, todėl svarbiau, kad jie negalėtų išjudinti konstrukcijų.
Vidurinių ir viršutinių aukštų gyventojai turėtų įsigyti geras duris ir investuoti į spynos apsaugą. „Yra buvę atvejų, kad nusikaltėliai bandė patekti į trečią aukštą. Tačiau tokie bandymai pasitaiko labai retai. Anksčiau buvo nusikaltėlių grupių, kurios į butus patekdavo per stogą, bet tai irgi pavieniai atvejai“, – aiškino patyręs pareigūnas.
4. Pinigus ir turtą laikykite neįprastose vietose
Nusikaltėliai labai gerai žino, kokiose vietose žmonės dažniausiai laiko vertingus daiktus. Vienas iš apsisaugojimo būtų – grynuosius pinigus, brangius papuošalus, svarbius dokumentus reikia laikyti neįprastose vietose.
„Nusikaltėliai ne kartą pasakojo, kad patekus į gyvenamąjį namą, užlipus į antrame aukšte esantį miegamąjį ar vonios kambarį, ten dažniausiai rasi grynųjų pinigų arba dėžutę su papuošalais. Ir kartais tų juvelyrinių dirbinių vertės yra tokios įspūdingos, kad kyla klausimas, kodėl žmogus jų nesaugojo“, – kalbėjo pareigūnas.
Informacija apie žmonių įpročius keliauja kriminaliniame pasaulyje iš lūpų į lūpas – jauni vagišiai mokosi iš patyrusių.
Nusikaltėliai puikiai žino apie žmonių įpročius. Tokia informacija keliauja per kriminalinį pasaulį iš lūpų į lūpas – jauni vagišiai mokosi iš patyrusių.
„Geriausiai brangius daiktus ir vertybes laikyti seifuose. Daiktų laikymas neįprastose vietose taip pat yra gera apsaugos priemonė. Nusikaltėlio laikas yra ribotas, todėl viso būsto jis neapieškos“, – sakė S.Šemis.
5. Turėkite gerą seifą, o ne metalinę dėžutę
Anksčiau Vilniuje veikė gauja, užsiimanti seifų vagystėmis. Nusikaltėliai labai gerai žinojo, kur ieškoti saugyklos ir sugebėdavo žaibiškai išnešti turtą. Tačiau pareigūnai pabrėžė, kad sėkmingai įvykdyti nusikaltimus padėdavo ir gyventojų aplaidumas.
„Kai mes pradėjome analizuoti, kur dažniausiai stovi seifai, nustatėme, kad dauguma jų būna įrengti antrajame namo aukšte, miegamajame. Kur nors spintoje arba prieškambaryje“, – pasakojo pareigūnas S.Šemis.
Be to, dažnai seifais yra vadinamos metalinės spintelės arba dėžutės, kurios nėra pritvirtintos. Tai – labai lengvas grobis.
„Labai mažai kas turi tikrų seifų, atitinkančių visus saugumo reikalavimus, sunkių ir gerai pritvirtintų. Tokius seifus yra sunku ne tik išnešti, bet ir išjudinti iš vietos“, – sakė kriminalistas.
Tokių ilgapirščių, kurie patekę į namą rakinėja seifo spyną, nėra. Tai tik filmų kūrėjų vaizduotė. Vagystė turi būti įvykdyta žaibiškai, todėl nusikaltėliai tiesiog išneša dėžę. Geras, patikimas seifas labai apsunkintų ilgapirščių darbą.
Tokių ilgapirščių, kurie patekę į namą rakinėja seifo spyną – nėra. Tai tik filmų kūrėjų vaizduotė. Vagystė turi būti įvykdyta žaibiškai, todėl nusikaltėliai tiesiog išneša dėžę.
„Dauguma žmonių, turinčių namus, yra įsidiegę signalizacijas ir kitokias apsaugos priemones. Patekę į tokį namą nusikaltėliai turi labai nedaug laiko. Jeigu kieme yra įrengti garsiakalbiai, skleidžiantys signalą, tai to laiko išvis labai mažai. Todėl geras, sunkus, pritvirtintas seifas suteikia labai gerą apsaugą“, – aiškino pareigūnas.
6. Apdrauskite savo turtą
Jeigu taip nutiko, kad vagims vis tiek pasisekė, dalį jūsų turto gali išgelbėti draudimas. Net jeigu sugrąžins ne visą prarastą sumą, bent jau dalį kompensuos.
„Palyginti lietuvius su skandinavais, mes draudžiamės retai. Tačiau vykdami į nusikaltimų vietas ir bendraudami su aukomis matome, kad apsidraudusiųjų daugėja“, – sakė kriminalistas.
