Aukščiausiojo Teismo atstovė Olga Kungienė BNS teigė, kad byla išplėstinei kolegijai buvo perduota, nes atsakymai į joje sprendžiamus klausimus gali reikšti ir naują teisės normų aiškinimą bendrojoje teismų praktikoje.
Bylą nagrinėjusiai trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs Aurelijus Gutauskas BNS sakė, kad teisėjams nepavyko rasti sutarimo dėl penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme už gaisro sukėlimą nuteisto Arturo Dailidės kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su teisės į gynybą užtikrinimu ir parodymų teisėtumu, bei dėl prokuroro skunde pateiktų argumentų, kuriais prašoma skirti įkalinimą iki gyvos galvos.
„Pagrindinis aspektas susijęs su būtent užtikrinimu teisės į gynybą, ten daug visokių niuansų ir A. Dailidės gynėjas kelia tuos klausimus kasaciniam skunde, kurie kelia jam abejonių – dėl duotų pirminių parodymų ir prisipažinimo, ar tai buvo teisėtu būdu jie išgauti, užfiksuoti ir jų leistinumo klausimas“, – teigė teisėjas.
Jis pabrėžė, kad net ir tokio skaudaus nusikaltimo vykdytojas, jei jis jį padarė, privalo būti „įspraustas į teisingus teisinius rėmus“ ir bet kokie jo teisių pažeidimai turi būti vertinami rimtai.
„Dėl per mažos bausmės. Na, jo (prokuroro – BNS) prašymas skirti iki gyvos galvos bausmę, siejamas būtent su žmonių skaičiumi, su tuo pavojingu gyvybei būdu nužudymo, kad A. Dailidė jau anksčiau buvo pasižymėjęs kaip piromanas, sakykime taip“, – apie prokuratūros skundą pasakojo A. Gutauskas.
Anot teisėjo, abejonių dėl A. Dailidei paskirtos penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo ir proporcingumo gali kilti net ir eiliniam žmogui, ypač, turint omeny, kad gaisre žuvo šeši žmonės.
Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtą bausmę gali keisti tik tiek, kiek tai susiję su aiškiais Baudžiamojo kodekso ar proceso pažeidimais. Jei pažeidimai būtų nustatyti, LAT galėtų svarstyti griežtesnės bausmės klausimą arba byla grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui, įpareigojant jį dar kartą peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos bausmė buvo skirta.
„Viskas dažniausiai susikerta ant surinktų įrodymų kiekio, svarumo ir, galiausiai, leistinumo – ar jie surinkti laikantis procedūrų. Jei tos procedūros išlaikytos, jau tada ir bausmė turi būti adekvati“, – pažymėjo teisėjas.
A. Gutausko manymu, tinkamai neatsakius į šiuos sudėtingus klausimus byla beveik neabejotinai pasiektų Europos žmogaus teisių teismą, kuris, tikėtina, iš Lietuvos valstybės priteistų žalos atlyginimą, matydamas akivaizdžias spragas paliktas mūsų šalies teismų.
Išplėstinėje teisėjų kolegijoje bylą svarstys trys jau anksčiau ją nagrinėję, tačiau bendros nuomonės nepriėję, teisėjai bei keturi bylų paskirstymo programos atrinkti jų kolegos.
„Dažniausiai taip būna, kai kolegija neranda vieningos nuomonės ir kyla ginčas (...) tam, kad išgryninti tą poziciją, tada perduodi septynių teisėjų kolegijai, kur daugiau galvų, daugiau minčių ir stengiesi išgryninti – ar teisi buvo kolegija, ar klydo. O čia byla ganėtinai sudėtinga, daug visokių niuansų“, – sakė teisėjas.
A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.
Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį.
Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. Dailidė pripažintas kaltu ir dėl šio 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukelto gaisro, per jį padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų.
Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.
Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikino, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios.
Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.
Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.