Nuosprendį paskelbęs teismas už šį nusikaltimą 41-erių metų šiauliečiui V.Stasiškiui 9 mėnesiams apribojo laisvę bei šiuo laikotarpiu uždraudė įgyti, naudoti bei turėti bet kokį šaunamąjį ginklą. Pats V.Stasiškis teigia, kad tai tebuvo pokštas. Galbūt teismo nuosprendis privers vyrą surasti tą ribą, ties kuria baigiasi pokštas ir prasideda nusikaltimas, ir ateityje juokauti taip, kad aplinkiniai nuo jo pokštų juoktųsi, o ne kreiptųsi į policiją.
Tamsų žiemos vakarą dvi keturiolikmetės ir septyniolikmetė ėjo Šiauliuose esančia Bielskio gatve. Netoliese pamatė du vyriškius, kurių vienas prišoko prie jų ir, iš vidinės striukės kišenės išsitraukęs pistoletą, įsakmiu balsu sukomandavo: klaupkitės, atiduokite daiktus. Viena mergaičių tiek išsigando, kad net nebepajėgė atsiklaupti. Kita mergaitė atvirkščiai – iš išgąsčio dėjo į kojas. Bėgo neatsisukdama. Ją pasivijo šūvio garsas. Kur vyras šaudamas taikėsi, nė viena mergaičių negalėjo pasakyti, nes buvo tamsu ir jos neįžiūrėjo. Tada vyras pasakė: „Aš pajuokavau. Pakvieskit draugę, kad nekviestų policijos.“ Tačiau į tamsą pasprukusi draugė jau buvo surinkusi bendrojo pagalbos telefono numerį. Atskubėjusiems patruliams mergaitės nurodė, kur link nuėjo jų užpuolikas.
Policijos pareigūnai V.Stasiškį rado viename Bielskio gatvės name pas pažįstamą moterį geriantį alų. Vyras iš karto suprato, kad juokai jau baigti, tad iš užančio ištraukė dujinį pistoletą ir jį numetė ant sofos.
Teisme V. Stasiškis tikino, kad buvo išgėręs ir nutaręs pasilinksminti, gąsdindamas mergaites. Iššovęs iš pistoleto, jis pats išsigandęs. Vyras gailėjosi taip neatsakingai pasielgęs, atsiprašė mergaičių ir apgailestavo, kad nepajėgus atlyginti joms neturtinės žalos, kurią jos patyrė išsigandusios, nes po patirto streso mergaites kamavo įvairūs sveikatos sutrikimai. Šiaulietis savo biografiją „papuošė“ pirmuoju teistumu – dėl viešosios tvarkos pažeidimo.