Teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad merginos gimnazistę nužudė dėl asmeninių nesutarimų, o ne dėl chuliganiškų paskatų, kaip teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde. Nuteistosios teigė, kad jų veiksmai buvo atsakas į netinkamą nužudytosios elgesį. Teismo nuomone, neadekvatus merginų elgesys dar nerodo chuliganiškų paskatų.
Nors buvo prašoma merginoms bausmes švelninti, teismas atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad jos tyčia ypatingai žiauriai nužudė ir išniekino buvusios bendramokslės palaikus, o dingstis tai padaryti neva buvo nugirstos apkalbos. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, merginų veiksmai – itin brutalūs.
Teisėjų kolegija sutiko su nukentėjusiais pripažintų nužudytosios merginos tėvų argumentais, kad nužudymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą, o nuteistąsias apibūdina kaip ciniškas, žiaurias, abejingas kito žmogaus išgyvenimams asmenybes, tačiau nesutiko, kad nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir nerado pakankamai motyvų skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Teisėjų kolegija sutiko su nukentėjusiais pripažintų nužudytosios merginos tėvų argumentais, kad nužudymo aplinkybės rodo didelį nusikalstamų veikų pavojingumą, o nuteistąsias apibūdina kaip ciniškas, žiaurias, abejingas kito žmogaus išgyvenimams asmenybes, tačiau nesutiko, kad nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir nerado pakankamai motyvų skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Anot Teismo, neseniai pilnametystės sulaukusioms merginoms paskirtos 20-ies metų laisvės atėmimo bausmės yra pakankamai griežtos ir adekvačios, nėra neteisingos ar aiškiai per švelnios. Teismas taip pat pabrėžė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti paskirta tik esant teisėjų kolegijos bendram sutarimui. Šiuo atveju tokio sutarimo teisėjų pasitarimo kambaryje nebuvo pasiekta, todėl prašymas dėl griežčiausios bausmės paskyrimo buvo atmestas.
Teismas atmetė abiejų nuteistųjų prašymus pripažinti, kad jos ne išniekino palaikus, o siekė juos geriau paslėpti. Pasak teismo, toks tyčiojimasis iš nužudyto žmogaus palaikų negali būti vertinimas tik kaip siekis juos lengviau paslėpti.
Teismas taip pat atsisakė sumažinti iš nuteistosios V.Lietuvninkaitės priteistos neturtinės žalos dydį iki 100 tūkst. Lt. Kaip buvo nuspręsta anksčiau, nuteistosios turės atlyginti nužudytosios tėvams virš 0,5 mln. Lt neturtinės ir turtinės žalos.
Nukentėjusieji nužudytosios merginos tėvai prašė teismo sugriežtinti nuteistosios bausmę ir paskirti joms kalėti iki gyvos galvos. Nuteistoji V.Vaitiekaitytė prašė pripažinti, kad ji neišniekino palaikų ir skirti jai trumpesnę bausmę. V.Lietuvninkaitė prašė pripažinti ją ribotai pakaltinama, pripažinti, kad ji neišniekino palaikų ir švelninti bausmę, rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Kristinos Petrošienės pirmadienį paviešintame pranešime.
Primenama, kad žmogžudystė įvykdyta 2011 metų vasarą. Nepilnametė Šiaulių gimnazistė buvo nužudyta itin žiauriai, jos palaikai supjaustyti ir išmėtyti. Dingus moksleivei, po kelių dienų buvo sulaikytos dvi dabar jau nuteistos merginos, kurios vėliau atskleidė, kaip mergina buvo nužudyta. Dalis palaikų nėra rasti iki šiol.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
