Investicijomis susigundantys, tačiau supratimo apie tai neturintys asmenys dažnai pasmerkia save krachui. Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroru baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, kuriame įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos pareikštas 59 metų šiaulietei.
Iš pradžių ši moteris turėjo liudytojos statusą, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad ji pati, veikdama bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis, dalyvavo nusikalstamoje veikoje ir apgaule įgijo svetimą turtą.
Tyrimą Šiaulių apskrities policijos pareigūnai pradėjo 2020 metų rugsėjo pabaigoje, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pinigų plovimo prevencijos valdybos informaciją dėl minėtos šiaulietės trijuose bankuose gaunamų finansinių pavedimų, kurių pagrįstumo ir gaunamų pinigų kilmės ji paaiškinti negalėjo.
Šiaulietės negandos prasidėjo 2020-ųjų pradžioje, kai jos akis užkliuvo už reklamos apie galimybę užsidirbti, investuojant į kriptovaliutas. Kadangi tuo metu moteris nedirbo ir neturėjo pajamų, nutarė užsiimti investicijomis ir užsiregistravo nurodytame interneto tinklalapyje.
Šiaulietė apie investicijas neturėjo jokio supratimo, tačiau jai pagelbėti pasisiūlė su ja susisiekusi brokerė-analitikė.
Šiaulietė apie investicijas neturėjo jokio supratimo, tačiau jai pagelbėti pasisiūlė su ja susisiekusi brokerė-analitikė. Su jos pagalba moteris į savo kompiuterį parsisiuntė programą „AnyDesk“, kuri sudarė galimybę brokerei prisijungti prie šiaulietės kompiuterio ir naudotis jos elektronine bankininkyste.
„Pagalbininkės“ pastangomis moteris dėl savo lengvatikiškumo prarado apie 1500 eurų savo investuotų pinigų. Manydama, kad pinigus prarado dėl savo kaltės, ji pradėjo ieškoti kitos investavimo platformos, tikėdamasi sėkmės. Tų pačių metų birželį ji užmezgė ryšį su viena bendrove, kurios atstovas, išklausęs apie nesėkmingą moters investicinę veiklą, reziumavo, kad ji apie šią veiklą nieko nesuprantanti, todėl negalėsianti sėkmingai jos vykdyti ir pasiūlė padėti dirbti jam.
Šiaulietės darbas nebuvo sudėtingas. Jai tereikėjo skirtinguose bankuose savo vardu atsidaryti sąskaitas ir per „AnyDesk“ programą leisti su ja bendravusiam bendrovės atstovui prisijungti prie jos kompiuterio ir dirbti su jos sąskaitomis. Vyras užtikrino, kad viskas šioje veikloje legalu, paprašė jos atsiųsti savo anketinius duomenis, dokumentų nuotraukas, patvirtinančias jos tapatybę, gyvenamąjį adresą ir kt., nurodydamas, kad atsiųs jos įdarbinimo dokumentus.
Deja, moteris jų nesulaukė. Žadamo atlyginimo suma sukosi apie 1000 eurų, priklausomai nuo jos pagalbos. O pagalba buvo tokia: savo kompiuteryje ji įjungdavo programą „AnyDesk“, pranešdavo apie į jos sąskaitas atėjusius pinigus, telefonine aplikacija „Smart-ID“ patvirtindavo bendrovės atstovo atliekamus pavedimus iš savo sąskaitos.
Moters sąskaitomis buvo naudojamasi nuo 2020 metų liepos iki rugsėjo mėnesio. Iš viso į jas buvo pervesta daugiau nei 200 000 eurų, kuriuos bendrovės atstovas persivesdavo į savo žinioje esančias sąskaitas. Nuo kiekvieno pavedimo moteriai būdavo paliekama tam tikra pinigų suma.
Po trijų mėnesių iš visų bankų, per kurių sąskaitas buvo vykdomi pervedimai, moteris sulaukė prašymų nurodyti į jos sąskaitas patenkančių pinigų kilmę. Tariamas investicinės bendrovės atstovas ją ramino, kad pats parengs raštus bankams ir viskas bus gerai. Tačiau gerai nebuvo. Paaiškinimai buvo netinkami ir visos moters sąskaitos buvo užblokuotos.
Šiaulietei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji suprato, kad buvo įtraukta į nusikalstamą veiką ir tapo tyrimo metu nenustatytų sukčių bendrininke, kad nepažįstamasis apgavo ne tik ją, tačiau ir kitus asmenis, iš kurių sąskaitų į jos sąskaitą buvo pervedami pinigai.
Dėl sukčiavimo pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ratas žmonių, susiviliojusių pasiūlymais pelningai investuoti į kriptovaliutas.
Tarp jų – ir 68 metų Klaipėdos rajono gyventojas. 2020 m. liepos mėn. jis, patikėjęs tariamais investuotojais į prekybą kriptovaliutomis, į minėtos šiaulietės banko sąskaitą pervedė 12 000 eurų. Kadangi vyras pats naudotis kompiuteriu ir internetinėmis programomis nemokėjo, tai jis sudarė galimybę, naudojantis ta pačia „Anydesk“ programa, jo kompiuteryje ir banko sąskaitose šeimininkauti tariamiems investicijų konsultantams.
Šie jo vardu investicijoms iš „Big Bank“ paėmė 8000 eurų paskolą ir ją kartu su vyro sąskaitoje buvusiais 4000 eurų pasisavino.
Klaipėdiečiui elektroniniu paštu buvo atsiųstas virtualus valiutų pokyčių grafikas, kuris jį džiugino, nes buvo matyti, kaip sėkmingai auga jo investicijos. Tačiau po kiek laiko su investavimo konsultante susisiekti darėsi vis sunkiau, kol ji dingo. Tada klaipėdietis rado skelbimą apie advokatų kontorą, padedančią susigrąžinti pinigus iš nesąžiningų brokerių.
Tačiau tai buvo fiktyvi kontora, tų pačių sukčių-investuotojų bendrininkai, kurie už paslaugas nurodė nupirkti kriptovaliutos už 7000 eurų ir šiuos pinigus patys sau persivedė, naudodamiesi „Anydesk“ programa. Vėliau tariamos advokatų kontoros atstovė nurodė, kad pinigai dingo, dar vėliau pasakė, kad vyras neskambintų. Taigi klaipėdietis iš viso prarado 19 000 eurų.
Nuo sukčių nukentėjusį vyrą kreiptis į policiją paskatino Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, pradėję tirti per šiaulietės banko sąskaitas plaunamų pinigų kilmę ir pradėję ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
