Po penkias savaites trukusių intensyvių veiksmų buvo konstatuota, kad jokio bandymo pagrobti nebuvo. Visa tai – vaiko išgalvotas ir su realybe niekaip nesusijęs dalykas, kuris sugedusio telefono principu buvo išplatintas viešojoje erdvėje.
Sausio 28-osios popietę viena šiaulietė sulaukė, po pamokų namo einančio aštuonerių metų sūnaus telefoninio skambučio. Berniukas papasakojo, kad prie jo, ėjusio Vilkaviškio gatve, privažiavo automobilis, iš jo išlipo vyras, kuris liepė jam sėsti į automobilį, nes mama prašiusi jį parvežti į namus. Išsigandęs berniukas puolęs bėgti link parduotuvės, kur daugiau žmonių, o vyriškis jį nusivijęs ir norėjęs jam trenkti. Tada berniukas pritūpęs, trenkęs jam į „gerą vietą“ ir pabėgęs, nes nepažįstamasis jo nebesivijo.
Vakare šiaulietė ir jos vyras dar kartą pasikalbėjo su savo sūnumi, įsėdę į automobilį apvažiavo jo nurodytą vietovę, kur įvyko incidentas, ir išgirdo istorijos patvirtinimą. Šiauliečiai teigė, kad jų vaikas nėra jiems niekada melavęs ir nelinkęs to daryti.
Berniuko tėvas informacija apie sūnaus pagrobimą pasidalijo su jo klasės auklėtoja. Netrukus ši žinia atsirado klasės „Facebook“ paskyroje. Ją pasigavusi, Ginkūnų mokyklos pedagogė savo mokinių tėvams jau parašė, kad prie Šiaulių mokyklų privažiuoja mašina ir nepažįstami vyriškiai kalbina vaikus sėsti į jų automobilį.
Berniuko tėvas, sužinojęs, kad Ginkūnuose gyvenantys jo pažįstami gavo tokio pobūdžio informaciją, suprato, jog ir prie Ginkūnų mokyklos dėjosi analogiškos istorijos kaip ir jų sūnui, ir kad yra nukentėjusių daugiau vaikų, gal 10 ar 20, todėl, pagautas emocijų, norėjo atkreipti visuomenės dėmesį ir apie tai informaciją patalpino Ginkūnų seniūnijos bendruomenės „Facebook“ paskyroje ir ja pasidalijo su vienu informaciniu tinklalapiu. Kitą dieną šią informaciją pasigavo jau visa šalies žiniasklaida ir paskleidė savo kanalais, sėdama paniką tarp Šiaulių ir visos šalies gyventojų.
Berniuko tėvai nesutiko, kad jų sūnus būtų apklaustas, tad berniuko fantazijos motyvų sužinoti nepavyko.
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai, naudodamiesi įvairių pastatų vaizdo kameromis, atsekė visa berniuko kelią iš „Salduvės“ progimnazijos namo. Vaizdo medžiagoje buvo matyti su kuo vaikas ėjo namo, kokiu keliu, ką jis veikė. Vaizdo medžiaga buvo parodyta ir vaiko tėvams, kurie įsitikino, kad jų sūnus Vilkaviškio g. net nebuvo, jokios prie jo privažiavusios mašinos taip pat nebuvo ir joks vyras sūnaus nesivijo. Šiaulietis, įsitikinęs, kad sūnui niekas negrėsė ir šiuo metu negresia, paprašė tyrimą nutraukti. Berniuko tėvai nesutiko, kad jų sūnus būtų apklaustas, tad berniuko fantazijos motyvų sužinoti nepavyko.
Policija vertina tėvų rūpestį savo vaiku ir tuo, kad pasitikėjo policija bei vaiko pasakojimu pasidalijo su pareigūnais. Policijos pareiga ir yra tirti nusikalstamas veikas arba išsklaidyti nepagrįstus įtarimus. Tik reikėtų vengti, neišsiaiškinus situacijos, savo nerimu dalintis socialiniuose tinkluose, nes taip be pagrindo bauginami kiti žmonės.
